Pastarosiomis savaitėmis apie situaciją Ukrainoje pasisakė daugelio šalių ir tarptautinių organizacijų vadovai. Rūpestį kelia išaugusi karinė įtampa regione, dislokuotas Rusijos karinių dalinių skaičius pasienyje. Įtariama, kad Rusija planuoja karinę operaciją prieš kaimyninę valstybę. Maža to, „ginti viena kitą“ ryžtą per savo politikus deklaravo ir Baltarusija su Rusija.
Rusijos parlamento tarptautinių santykių komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Maskva gintų sąjunginę respubliką, jeigu jos „teritoriniam vientisumui grėstų pavojus iš NATO“.
Kiek anksčiau Baltarusijos saugumo taryboje buvo išreikštas „perspėjimas“ kaimyninėms ES valstybėms, kad jei šio „panorės įtraukti NATO į situaciją pasienyje“, tai už Minsko nugaros stovi sąjungininkė – Rusija.
Tiesa, Rusijos atstovas kalbėjo apie tiesioginį, „realų“ NATO kariuomenės pajėgų įsiveržimą į Baltarusijos teritoriją. Anot rusų politiko, „tai nebūtų karas, o konfliktas, kurį Rusija greitai užgesintų“.
Erdoganas norėtų padėti tartis
„Gesinti“ galimo konflikto ėmėsi ir NATO valstybės Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, tradiciškai neblogai sutariantis su V. Putinu. Grįžęs iš Turkmėnijos jis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, ir dar sykį paragino nutraukti konfliktą Donbase.
Paties R. Erdogano teigimu, jis ne sykį aptarinėjo Donbaso temą bendraudamas su Vladimiru Putinu. R. Erdoganas pasisiūlė tarpininkauti, iš pradžių susitariant su Ukraina, o tuomet ir su Rusija dėl šio plano.
Ankstesnis „tarpininkas“ tarp Ukrainos ir Rusijos neoficialiai buvo ir Baltarusijai de facto vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, tačiau ilgainiui jis visiškai neteko Vakarų pasitikėjimo, o visai neseniai pradėjo atvirai grasinti įsitrauksiantis į konfliktą Ukrainoje Rusijos pusėje.
Lenkija: NATO turėtų pabusti, Ukrainoje galimi labai blogi dalykai
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino NATO „pabusti iš geopolitinio sapno“ ir sureaguoti į Rusijos bandymus destabilizuoti Europą.
Situacija Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, dujų kainų augimas ir Rusijos kariuomenės sankaupos prie sienos su Ukraina rodo, kad Kremlius ir jo sąjungininkai nori pakeisti politinę sistemą ir destabilizuoti regioną, pareiškė politikas BBC.
Lenkijos sąjungininkėms dar ne per vėlu imtis priemonių, pažymėjo jis. M. Morawieckis tvirtino, kad atėjo laikas „apjungti faktus“, nes po kelių mėnesių gali būti jau per vėlu reaguoti. „Mes turime pabusti iš geopolitinio sapno“, – pareiškė M. Morawieckis.
Jo teigimu, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad Kremlius ir jo sąjungininkai nori pakeisti geopolitinę sistemą ir destabilizuoti regioną.
Lenkijos premjeras kaip pavyzdį pažymėjo Ukrainos situaciją, šalia kurios Rusijos dislokavo didžiules pajėgas, staiga išaugusias dujų kainas ir migracijos krizę Baltarusijos-Rusijos pasienyje.
„Blogų dalykų gali nutikti, pavyzdžiui, Ukrainoje, arba gali kilti dar viena didžiulė migracijos problema visai Europai“, – aiškino jis. Politikas pažymėjo, kad tiesioginis krizės pasienyje su Lenkija kaltininkas yra Baltarusijos vadovas A. Lukašenka, tačiau „jis turi pagrindinį rėmėją“ Kremliuje.
Putino nerimas dėl Ukrainos kelio į NATO
V. Putinas užsiminė, kad ateityje gali būti pripažintos užgrobtos Ukrainos teritorijos – „Luhansko ir Donetsko liaudies respublikos“. Komentuodamas galimo įsiveržimo į Ukrainą grėsmę V. Putinas šias Kremliaus reguliuojamų separatistų kontroliuojamas teritorijas pavadino „kol kas nepripažintomis“.
„Reikalas ne tame, kad „įvesti kariuomenę ar neįvesti“, „kariauti ar nekariauti“. Reikalas tame, kad reikia derinti santykius sukuriant teisingesnę ir tvarią vystymosi (platformą), įskaitant visų tarptautinių dalyvių saugumo srities interesus. Jeigu mes sąžiningai to sieksime, tai jokių grėsmių niekas nepajus“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
V. Putinas anksčiau įvardijo „raudonas linijas“, kurių, anot jo, negalima peržengti. Tai NATO „artėjimas prie Rusijos sienų“ ir galimas Ukrainos apginklavimas naujo tipo ginkluote.
Rusijos prezidentui, kalbėdamas apie NATO „grėsmes“, antrino ir A. Lukašenka, užsiminęs, kad Baltarusijoje galėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas. Jo teigimu, jeigu JAV ir NATO branduolinį ginklą perkeltų iš Vokietijos, šiai atsisakius, į Lenkiją, tai jis V. Putinui pasiūlytų branduolinį ginklą dislokuoti Baltarusis teritorijoje.
JAV: bet kokia agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako
Bet kokia nauja Rusijos agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako, antradienį Rygoje vykstančio NATO diplomatijos vadovų susitikimo kuluaruose pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
„Bet kokie eskaluojantys Rusijos veiksmai keltų didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, kaip ir Latvijai, o bet kokia atsinaujinusi agresija išprovokuoti rimtų padarinių“, – A. Blinkenas sakė per spaudos konferenciją su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.
