Kai kurios Konstitucijos ir įstatymų pataisos iš esmės prieštaravo viena kitoms: pavyzdžiui, rusų politikai leido įstatymus, turinčius užtikrinti vaikų ir motinų gerovę, tačiau tuo pat metu dekriminalizavo smurtą šeimoje, o kasmetinis pensijų indeksavimas nesutrukdė padidinti pensinio amžiaus, rašoma „tjournal“.
Rinkimų pokyčiai: bilietas į šviesų rytojų Putinui
Šios Rusijos Dūmos kadencijos parlamentarai visų pirma įeis į istoriją kaip tie, kurie pakeitė Konstituciją, taip įgalinus valdžioje pasilikti V. Putiną. Daugiau nei 20 metų valdžioje buvusiam Rusijos vadovui ši kadencija jau turėjo būti paskutinė, tačiau po Konstitucijos pokyčių, jis galės valdyti šalį dar daugelį metų.
Maža to, po priimtų pakeitimų buvo ne tik užtikrinta dabartinės Kremliaus valdžios legitimizacija, bet ir panaikintos bet kokios galimybės į ją patekti A. Navalno šalininkams: iš pradžių jie buvo pripažinti ekstremistais, o ekstremistinių organizacijų atstovams uždrausta kandidatuoti.
Oficialiai naujoji Konstitucija neleis prezidentui išbūti valdžioje daugiau nei dvi kadencijas. Tačiau „jedinorosai“ (valdančiosios, V. Putiną palaikančios partijos „Jedinaja Rossija“ nariai) sugebėjo ir čia „prasukti“ savo atstovą ir „nunulino“ jo dabartines kadencijas. Nuo kitų rinkimų jis į prezidento postą galės pretenduoti taip, tarsi jame nebūtų buvęs.
Įstatymais taip pat buvo ištęstas balsavimo laikotarpis, taip siekiant surinkti daugiau žmonių balsų, bet tuo pačiu ir sukuriant sistemą, kurioje balsų skaičiavimo patikimumui kyla grėsmė.
Konstitucijos pokyčiai
Šie pakeitimai buvo negalimi be pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – pokyčių. Pirmasis apie jų būtinybę prabilo pats V. Putinas savo kreipimosi į Federalinę Tarybą metu 2020-ųjų sausį.
Praėjus dviem mėnesiams lojali prezidentui parlamento dauguma nubalsavo už šių pakeitimų įteisinimą. Prieš balsavo tik 43 komunistai ir vienas „Teisinga Rusija“ partijos narys. Vėliau formaliai dėl to dar buvo atsiklausta „tautos“.
Nuo šiol Rusijoje premjeras jau nebėra atsakingas už vyriausybės darbo kryptį, o tik užsiima organizaciniais darbais. Federacijų Taryba taip pat liko su mažiau įgaliojimų ir daugiau priklausys nuo prezidento: ši institucija dabar siūlyti Konstitucinio ar Aukščiausiojo teismų teisėjus, generalinį prokurorą ar Atstovų rūmų pirmininką gali teikti tik pasiūlius prezidentui. Konstitucinio Teismo teisėjų skaičius sumažintas nuo 19 iki 11, o jo sprendimai įgijo viršenybę prieš tarptautinę teisę.
Prezidentai nuo šiol įgis teisinį imunitetą po kadencijos pabaigos ir galės skirti daugiau senatorių.
Konstitucijoje taip pat buvo atspindėta pastarųjų metų tendencija – uždrausta „neigti sovietų žmonių žygdarbį Didžiojo tėvynės karo metu“ ir įrašė Dievą – šalia straipsnio apie Rusiją, kaip pasaulietinę valstybę.
Pakeista buvo ir rinkimų tvarka. 2020-aisiais, per patį pandemijos įkarštį, Konstitucijos keitimo referendumas vyko net 7 dienas. Sociologai, stebėjai ir patys balsavę atkreipė dėmesį į daugybę pažeidimų, klaidų biuleteniuose, balsavimą „ant kelmų“ (kuomet balsadėžės į atokesnes gyvenvietes būdavo tiesiog atvežamos automobiliais) ir falsifikacijas.
Netrukus Rusijos valdžia skubos tvarka pakeitė rinkimų įstatymą. Nuo šiol pati Vyriausioji rinkimų komisija spręs, kiek dienų truks rinkimai (1-3 dienas), buvo įteisinti „balsavimai ant kelmų“, o rinkimų stebėjai galės dirbti tik „savo regione“.
Rusijoje „užsienio agentu“ pripažintos organizacijos „Golos“ atstovai šiuos pokyčius pripažino „grėsmingais“ ir keliančiais grėsmę pačių demokratinių rinkimų esmei. Anot jų, dabartinėmis sąlygomis bus sunku sužiūrėti pažeidimus naktį ar savaitgaliais, kuomet biuleteniai gulės balsavimo vietose.
Įstatymas prieš Navalną
„Jedinorosai“ taip pat iš peties ėmėsi darbo prieš A. Navalno opozicinį judėjimą. Pastarajam eilę metų kaišiojus pagalius dabartinei valdžiai į ratus, 2021-aisiais buvo (vėl gi – skubiai) priimtos įstatymų pataisos, kurios nubraukė net teorinius opozicijos šansus kandidatuoti rinkimuose.
Vos per dvi savaites buvo priimtos įstatymų pataisos, užkirtusios kelią rinkimuose kandidatuoti asmenims, kurie yra priskiriami ekstremistinėms ar teroristinėms organizacijoms. Iniciatyva Rusijos žiniasklaidoje įgavo pavadinimą „įstatymas prieš FBK“, nes būtent A. Navalno „Kovos su korupcija fondas“ mėnuo iki šio sprendimo buvo įtartas ekstremistine veikla (o 2021 m. birželį Rusijos teismų ir pripažintas ekstremistiniu).
Net ir dažnai su valdančiąja dauguma sutinkančios LDPR partijos narys Sergejus Ivanovęs, balsavęs prieš šį įstatymą, atkreipė dėmesį į nelogiškumus. „Žulikas ir vagis turi teisę tapti Valstybės Dūmos deputatu, o žmogus, kuris publikavo apie tą žuliką ir vagį informaciją […] – ne“, – tvirtino jis. Politikas taip pat pareiškė, kad ateityje šį įstatymą valdantieji naudos „neįtinkančių organizacijų“ pripažinimui ekstremistinėmis, kai tik to prireiks.
Į „ekstremistų“ sąrašus patekę aktyvistai negalės jokiuose rinkimuose dalyvauti nuo 3 iki 5 metų.
Cenzūros vešėjimas
Per pastaruosius penkerius metus Rusijos Dūma taip pat daug dėmesio skyrė interneto ir žiniasklaidos cenzūrai. „Užsienio agentais“ tampa vis daugiau žiniasklaidos priemonių ir visuomeninių organizacijų, o už priklausymą „nepageidaujamoms organizacijoms“ dabar baudžiama laisvės atėmimu. Visa švietėjiška-visuomeninė veikla yra griežtai kontroliuojama.
Rusiškojo interneto vartotojai vis dažniau yra ribojami nuo užsienio socialinių tinklų ar kitų platformų „poveikio“ ir patraukiami atsakomybėn už „šalies lyderių įžeidimus“.
„Užsienio agentų“ įstatymas buvo priimtas tam, kad valdžia galėtų kontroliuoti tarptautinių organizacijų, kurios yra finansuojamos iš užsienio, veiklą. Iš esmės tai toks įstatymas dažnam leidiniui ar visuomeninei organizacijai reiškia uždarymą.
2017-aisiais Rusijos Dūmoje priimtas įstatymas leidžia „užsienio agentu“ įvardinti bet kurią ne Rusijoje registruotą ar gaunančią iš užsienio finansavimą (tai gali būti ir privačių asmenų aukos) žiniasklaidos priemonę.
2018-aisiais įstatymas buvo papildytas ir į jį trauktos visuomeninės organizacijos. Nuo 2019-ųjų – įtraukti ir fiziniai asmenys, kurie „bendradarbiauja su žiniasklaidos priemonėmis – užsienio agentais“.Per tuos metus „užsienio agentais“ pripažino bent 20 leidinių ir fizinių asmenų. Tarp jų yra „Radio svoboda“, „Current Time“, „Meduza“ ir „Vtimes“, o taip pat pavieniai žurnalistai ir visuomeniniai aktyvistai.
„Nepageidaujamos“ organizacijos Rusijoje atsirado dar ankstesnėje kadencijoje, tačiau gerokai sugriežtintas įstatymas buvo 2021-aisiais. „Nepageidaujamomis“ Rusijoje laikomos tarptautinės ar užsienio organizacijos (komercinės ar visuomeninės), kurios, valdžios manymu, kelia grėsmę Rusijai. Pavyzdžiui, tai gali būti organizacijos, kurios organizuoja seminarus apie žmogaus teises, rinkimų stebėjimus ir kritikuoja Rusijos politiką.
Viso tokių buvo surinkta 22, tarp kurių yra Soroso fondas ir „Atviroji Rusija“ (M. Chodorkovskio).
Nuo šių metų už dalyvavimą „nepageidaujamų“ organizacijų veikloje rusams gresia bauda iki 500 tūkst. rublių arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už jų finansavimą galima patekti į kalėjimą iki penkerių metų, o už darbo organizavimą – iki šešerių.
Sugriežtinta šio įstatymo versija jau patvirtinta Valstybės Dūmoje, tačiau kol kas neįsigaliojo, nes dar už jį balsuoti turi Federacijų Taryba ir pasirašyti prezidentas.
Autonominis internetas ir cenzūra
2019-aisiais, po pusmetį trukusių svarstymų, deputatai priėmė įstatymą dėl „autonominio interneto“, kuris, jų teigimu, turėtų užtikrinti patikimą Rusijos tinklo darbą nepriklausomai nuo Vakarų šalių interneto serverių. Tai taip pat tariamai buvo atsakas JAV nacionalinio kibernetinio saugumo strategijai, kurią rusai vadino „agresyvia“.
Rusijos internetą prižiūrinti institucija „Roskomnadzor“ įgijo teises be perspėjimo blokuoti tinklapius ir reguliuoti ryšio operatorių darbą. Pastarieji dar turi įdiegti galimybę valdžiai „filtruoti srautą“ ir apriboti prieigą prie puslapių.
Nepriklausomi ekspertai ir ryšio operatorių atstovai kritikavo įstatymai dėl jo neskaidrumo, brangumo ir neišbaigtumo. Taip pat baiminamasi, kad „autonominis internetas“ leis valdžiai izoliuoti rusus nuo pasaulinio interneto tinklo, kaip tai jau yra padaryta Kinijoje.
Tačiau tuo Rusijos valdantieji neapsiribojo. 2020-ųjų gruodį Rusijos Dūma skubia tvarka priėmė pačių rusų cenzūravimo internete įstatymą. Pataisos, parlamentarų teigimu, buvo skirtos apsaugoti rusų interneto vartotojus nuo „užsienio bendrovių cenzūros“. Pagrindiniais „priešais“ Rusijos valdžia laiko „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“. Beje, socialinis profesionalų tinklas „LinkedIn“ jau senokai yra „uždarytas“ Rusijoje, mat nesutiko dalintis vartotojų duomenimis su šios šalies valdžios struktūromis.
Nuo tol „Roskomnadzor“ gali dalinai ar visiškai užblokuoti tinklapius, sulėtinti juos arba nubausti milijonus rublių siekiančiomis baudomis, jeigu jos „ribos rusų prieigą informacijai“. Įstatymų projekto autoriai paaiškino, kad „daugelis nepagrįsto Rusijos žiniasklaidos, pavyzdžiui, RT, „RIA Novosti“, „Krym 24“, ribojimo atvejų „Twitter“, „Facebook“ ir „YouTube“ ir paskatino idėją priimti atitinkamas pataisas.
„Roskomnadzor“ jau ribojo „Twitter“ srautą dėl tinklo atsisakymo šalinti draudžiamą Rusijoje informaciją, tačiau po derybų spaudimą bent jau laikinai nutraukė.
Nuo 2020-ųjų pabaigos Rusijoje už šmeižtą internete galima taip pat atsidurti ir kalėjime. „Aiškiai melagingos“ publikacijos internete kažkokiam žmogui gali reikšti kalėjimą iki 2 metų arba bauda iki milijono rublių.
Kontroliuos ir švietėjišką veiklą
Naujas žmonių švietimo įstatymas, įsigaliojęs vos birželio 1-ąją numato, kad visi, kas nori užsiimti švietėjiška veikla (intelektualia, fizine, menine, profesionalia ar dvasine), turi gauti licenciją. Užsienio lektoriai gali skaityti paskaitas mokslo įstaigose tik leidus Švietimo ministerijai, tiesa net ir patys įstatymų leidėjai dar kol kas negali pasakyti, kokio konkrečiai leidimo tam reikės.
Draudžiama šviesti žmones taip, kad būtų skatinama socialinė, rasinė ar kitokia priešprieša, o taip pat „skleisti nepatikimus duomenis apie tautų tradicijas“. Kaip visa tai bus vertinama, kol kas niekas negali pasakyti.
Įstatymas gali paliesti faktiškai bet kurį asmenį, susijusį su švietėjiška veikla, įskaitant muziejų darbuotojus, lektorius, parodų ar konferencijų organizatorius, internetinių mokyklų atstovus ar net tinklaraštininkus. Dėl itin aptakių įstatymo sąvokų nėra aišku, ką ir kiek jis palies ir ką daryti, kad netyčia jam nenusižengtum.
Įstatymą kritikavo mokslininkai, mokslo populiarintojai, nevalstybinių mokslo įstaigų atstovai. Formuluotė „švietėjiška veikla“ yra vadinama pernelyg aptakia ir per daug apimančia, dėl ko po ja gali atsidurti dauguma internetinių laidų, „YouTube“ apžvalgų ir panašiai.
Buitinių konfliktų dekriminalizavimas
Žmogaus teisių gynėjai Rusijoje jau seniai bando priimti įstatymą, padėsiantį pažaboti smurtą namuose. 2016-aisiais dar ankstesnė Dūma žengė žingsnį šia linkme. Deputatai įtraukė vietoje „įprasto smurto“ formuluotę apie „smurtą prieš šeimos narius“. Taip už fizinį smurtą prieš artimuosius buvo galima sulaukti dviejų metų kalėjimo.
Tai gerokai įsiutino Rusijos stačiatikių bažnyčią, tėvų organizacijas o ypač senatorę Jeleną Mizuliną, kuri įstatymo pataisas pavadino „šlepečių įstatymu“. Priešininkai manė, kad ši pataisa tik pakenks tėvams, o valstybei negalima kištis į šeimos reikalus ir siųsti į kalėjimus dėl fizinių bausmių vaikams. Galų gale spaudimui buvo pasiduota ir įstatymas dar sykį pakeistas.
2017-aisiais Rusijos Dūma žengė visiškai priešinga kryptimi nei prieš metus ir vos per tris mėnesius faktiškai vienbalsiai dekriminalizavo smurtą šeimoje. Dabar smurtas, įvykdytas šeimoje pirmą sykį ir nesukėlęs didelio pavojaus šeimos narių gyvybei, nebuvo baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą – tik administracine tvarka. Jeigu žmogus antrą sykį primuštų šeimos narį, tai jam jau grėstų baudžiamoji byla.
Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ 2018-aisiais paviešino tyrimą, kuriame pateikta išvada, kad smurto dekriminalizacija nulėmė skriaudėjų nebaudžiamumą, aukos gynimo garanto sunaikinimą ir padidino skundų dėl smurto šeimoje skaičių.
Augantį smurto atvejų skaičių pastebėjo ir Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas: „Prieš du metus mes griežtai pasisakėme prieš smurto namuose dekriminalizavimą. Viskas taip ir nutiko: ženkliai išaugo smurtas namuose, įskaitant ir prieš vaikus“. Vaikų teisių ombudsmenė Tatjana Moskaliova taip pat pavadino dekriminalizaciją „klaida“, nors prieš tai pati pasisakė už šių pataisų įteisinimą.
