Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paaiškino, kad šalis tokiu atveju „pasilieka teisę adekvačiai sureaguoti“.
„Mes pasiliekame teisę saugoti mūsų teritoriją visomis mums prieinamomis priemonėmis“, – cituojama ji „RIA Novosti“.
Jos teigimu, raketų ginkluotės perdavimas Kyjivui yra prilygintinas situacijai, jeigu Europos šalyse būtų dislokuojamos amerikiečių antžeminės raketos, kurios yra draudžiamos pagal vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų sutartį.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Pusiau oficialiai pripažįstama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Ukrainos žmonės pasirinko kelią į Vakarus. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia karine operacija“. Karo metu dažnai keitęs savo reikalavimus Kremlius šiuo metu nori, kad Ukraina atsisakytų savo rytinių teritorijų ir jau anksčiau okupuoto Krymo bei reikalauja neutralaus karinio statuso. Faktiškai reikalaujama Ukrainos kapituliacijos ir perėjimo į Rusijos įtaką.
Rusija jau beveik pusmetį bombarduoja Ukrainos karinius ir civilių objektus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, o didžiosios įmonės stabdo bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Beatodairiško Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir keli kiti Rytų Ukrainos miestai.
Rugsėjį Rusijos karinės pajėgos patyrė ryškių pralaimėjimų Charkivo srityje, ukrainiečiai atsiėmė didžiules savo šalies teritorijas šalies šiaurės rytuose.