ES šalys jau daug mėnesių ginčijasi, ką daryti su šiuo turtu, o antradienį bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis pateikė planą didžiąją jo dalį nukreipti į Ukrainą.
„Europiečiai puikiai supranta, kokią žalą tokie sprendimai gali padaryti jų ekonomikai, įvaizdžiui, jų, kaip patikimų garantų, reputacijai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jie taps baudžiamojo persekiojimo taikiniu daugeliui dešimtmečių“, – perspėjo jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova trečiadienį perspėjo, kad Maskva neišvengiamai reaguos į tai, ką ji pavadino „tiesioginiu banditizmu ir vagyste“.
Pagal planą, kuris trečiadienį bus pristatytas valstybėms narėms, 90 proc. pelno, gauto iš turto, būtų skiriama fondui, naudojamam Ukrainos ginklų išlaidoms padengti.
Kiti 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir per jį būtų naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę už 2022 metų vasarį pradėtą invaziją prieš kaimyninę šalį.
Vokietijos kancleris pritaria ES planui
Pasak „Ukrinform“, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad pelną, gautą iš areštuoto Rusijos turto, galima panaudoti teisingai. Tai jis pareiškė trečiadienį Bundestage prieš išvykdamas į ES Tarybą Briuselyje.
„Dėl perteklinio pelno, kurį galime gauti iš įšaldyto Rusijos turto: kalbame apie porą milijardų, gal iki 5 mlrd. šiais metais, gal šiek tiek mažiau, kurie yra prieinami. Taip pat bus ir kitais metais. Manau, kad teisinga panaudoti šį perteklinį pelną... Ukrainos gynybinei kovai paremti“, – sakė Vokietijos vyriausybės vadovas.
