Leidinyje pažymima, kad silpstantis rublis yra vienas iš esminių pastarojo metu Rusijos ekonomikos patiriamo streso ženklų.
Primename, kad rugpjūčio 15-ąją Rusijos centrinis bankas buvo priverstas didinti bazinę palūkanų normą nuo 8,5 iki 12,5 proc. V. Putinas rugpjūčio 16-ąją sušaukė neeilinį susitikimą su šalies finansų vadovybe, kurios metu buvo aptariamos galimos rublio ir pačios ekonomikos gelbėjimo galimybės.
„The Washington Post“ pažymima, kad nusilpęs rublis – vienas iš akivaizdžiausių rodiklių, kad Rusijos ekonomika patiria milžiniškas perkrovas. Sankcijų pasekmės paveikė rublį, o kartu su Kremliaus finansuojamo karo patiriamomis milžiniškomis išlaidomis Rusijos valiuta patiria vieną iš staigiausių nuvertėjimų iš visų besivystančių rinkų pasaulyje.
JAV šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje buvo įvedusi 3,6 tūkst. sankcijų Rusijos juridiniams asmenims, laivybai ar lėktuvams. Į amerikiečių sankcijas pateko 10 didžiausių Rusijos bankų, karinė pramonė ir aukštas pareigas užimantys valstybės veikėjai.
ES sankcijų kiekis viršija 1,8 tūkst. Pagrindinės iš jų – koordinuotas beveik 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko aktyvų blokavimas ir rusiškos naftos embargas.
Ribojamas ir technologijų eksportas į Rusiją, ypač akylai stebimos prekės, kurios gali būti panaudotos kariniams tikslams. Taikomos finansinės sankcijos bankams, prekybai.
Dėl šių priežasčių Rusijos pajamos iš prekybos naftas liepos mėnesį buvo 41 proc. mažesnės negu pernai.
Pastaruoju metu JAV ir kitos Vakarų šalys skiria daug dėmesio siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ypač per trečiąsias šalis. Vienas iš dar mažai naudotų galimų žingsnių – taip vadinamosios antrinės sankcijos. Pavyzdžiui, bendrovėms Turkijoje ar Kinijoje gali būti griežtinamos sankcijos dėl verslo su Rusija ar padedant Rusijai apeiti sankcijas.
Kol kas tokios antrinės sankcijos taikomos retai, dėl jų taikymo gali kilti konfliktai tarp draugiškų šalių, pavyzdžiui, JAV ir Indijos, ar apsunkinti ir taip ne pačius geriausius santykius tarp JAV ir Kinijos.
2023-ųjų rugpjūčio 12-ąją Rusijos rublis nuvertėjo iki 100 rublių už 1 JAV dolerį. Didesnis šokas Rusijos valiutai buvo tik 2022-ųjų kovą, pačioje plataus masto puolimo Ukrainoje pradžioje, kuomet vienas JAV doleris Rusijoje kainavo 107 rublius.
Situacijai šalies finansų rinkoje kasdien blogėjant ir nevaržomai augant infliacijai Rusijos centrinis bankas rugpjūčio 15-ąją sušaukė neeilinį pasitarimą, kurio metu buvo nuspręsta didinti bazinę palūkanų normą, taip bandant suvaldyti rublio nuvertėjimą.
Tačiau ekspertai pažymi, kad vien tokio sprendimo Rusijos ekonomikai gelbėti neužteks. Tikėtina, kad būtent todėl jau rugpjūčio 16-ąją V. Putinas sušaukė už šalies finansus atsakingus asmenis, su kuriais buvo aptarti galimi veiksmai stiprinant šalies ekonomiką.
„The Washington Post“ skelbiama, kad valiutos krizė Rusijoje gali vystytis ne pagal klasikinį besivystančių rinkų scenarijų. Vietoje staigaus nuvertėjimo gali ištikti lėtai besivystantis, tačiau į jokias taikomas priemones nereaguojantis rublio nuvertėjimas.
„Tai Rusiją įvaro į senus spąstus, kurie veikia besivystančių šalių ekonomikas. Kiekvieną sykį, kuomet ekonominis augimas atsinaujina, importas auga greičiau už eksportą, kenčia valiuta. Dabartinė situacija liudija, kad ši problema paveiks Vladimirą Putiną labiau negu kada nors anksčiau“, – rašoma „Wall Street Journal“.
