Apklausų agentūros „Mediana“, visuomeninio transliuotojo „Slovenia“ bei komercinio kanalo „Pop TV“ paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) galėjo surinkti 35,8 proc., o valdančioji konservatorių Slovėnijos demokratinė partija (SDS) – 22,5 proc. balsų.
Jei rezultatą patvirtins oficialūs skaičiavimai, tai reikš, kad rinkimuose debiutavęs „Laisvės judėjimas“, vadovaujamas politikos naujoko Roberto Golobo turės daugiau galimybių suformuoti kitą vyriausybę koalicijoje su mažesnėmis centro kairiųjų grupėmis.
Tai būtų smūgis populistui J. Janšai, sulaukusiam kaltinimų, kad būdamas valdžioje stumia šalį į politinę dešinę.
Analitikai sako, kad susirūpinimas teisine valstybe suteikė postūmį šios buvusios Jugoslavijos respublikos opozicijai.
55 metų R. Golobas, buvęs elektros kompanijos vadovas, žadėjo atkurti „normalią padėtį“ maždaug 2 mln. gyventojų turinčioje Alpių valstybėje ir vadino šiuos rinkimus „referendumu dėl demokratijos“.
Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai rinkdavosi į antivyriausybinius mitingus, kaltindami J. Janšą autoritarizmu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2020 metų kovą.
Opozicija kaltina J. Janšą, kad jis, kaip ir jo sąjungininkas V. Orbanas kaimyninėje Vengrijoje, bando pakenkti demokratinėms institucijoms ir spaudos laisvei.
63 metų J. Janša, kuris žavisi buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), žadėjo stabilumą, reklaminiuose stenduose skelbdamas „Jokių eksperimentų“ ir „Mes statome Slovėniją“.
J. Janša, ryšėjęs Ukrainos vėliavos spalvų kaklaraištį, buvo vienas pirmųjų, atidavusių savo balsą Slovėnijos šiaurės vakaruose esančiame Arnačės kaime, netrukus po to, kai 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku atsidarė balsavimo apylinkės.
„Rinkimai nulems, kaip Slovėnija vystysis ne tik ateinančius ketverius metus, bet ir visą kitą dešimtmetį, nes imtasi daug projektų“, – reporteriams sakė J. Janša.
„Lūžio taškas“
„Jei toks tempas išliks ir toliau, po ketverių metų būsime labai arti to (valstybės kontrolės sugriežtinimo, kaip Vengrijoje ir Lenkijoje)", – naujienų agentūrai AFP sakė vieno iš pagrindinių Slovėnijos dienraščių „Delo“ apžvalgininkas Urošas Esihas.
Jo teigimu, šie rinkimai yra „lūžio taškas“, kai Slovėnijoje susiduria „liberalios ir neliberalios politinės jėgos“.
„Tikiuosi, kad situacija pasikeis... Akivaizdu, kad dauguma žmonių nėra patenkinti šia vyriausybe ir tuo, kaip ji valdo“, – vienoje sostinės Liublianos rinkimų apylinkėje naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų psichologijos studentė Sara Rigler.
R. Golobas ėmė reikštis, kai sausį perėmė nedidelės Žaliųjų partijos vairą ir pervadino ją „Laisvės judėjimu“.
R. Golobą taip pat remia kelios centro kairės opozicinės partijos ir su jomis jis galbūt galėtų suformuoti daugumą 90 vietų parlamente.
Analitikai tikėjosi didesnio rinkėjų aktyvumo ir susitelkimo prieš J. Janšos valdymo stilių.
Iki 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) balsavo 49,3 proc. iš 1,7 mln. rinkėjų. Per praėjusius parlamento rinkimus 2018-aisiais per tą patį laiką balsavo 34,4 proc. rinkėjų, pranešė Rinkimų komisija.
Per pastaruosius dvejus metus J. Janšos įvaizdžiui taip pat pakenkė nesutarimai su Briuseliu dėl to, kad jis daugiau nei metams buvo sustabdęs nacionalinės naujienų agentūros finansavimą ir vilkino prokurorų skyrimą į naująją bloko kovos su korupcija instituciją.
