Apie tai, remdamiesi šaltiniais, rašo „Reuters".
Lieka neaišku, kokį rezultatą duotų tokios diplomatinės pastangos. Šiaurės Korėja ignoravo JAV prezidento Joe Bideno raginimus pradėti derybas be išankstinių sąlygų, o dabar Kim Jong-Uną dar ir „skatina“ daug glaudesni santykiai su Rusija bei išaugę ginkluotės pajėgumai, pažymi „Reuters“.
Sieks atkurti ryšius?
Pasak leidinio, pradinis D. Trumpo tikslas galėjo būti atkurti pagrindinius Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos ryšius, tačiau, „Reuters“ šaltinių teigimu, tolesni politiniai tikslai nebuvo nustatyti. Atkreipiamas dėmesys, kad šis klausimas gali atsigręžti į aktualesnius užsienio politikos klausimus, tokius kaip karai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paskyrė Alexą Wongą patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju. Per pirmąją D. Trumpo prezidento kadenciją A. Wongas buvo JAV specialiojo atstovo Šiaurės Korėjoje pavaduotojas. Pasak D. Trumpo, A. Wongas padėjo derėtis dėl D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo.
Kampanijos metu D. Trumpas sakė manantis, kad Kim Jong Unas nori, jog jis laimėtų rinkimus. „Kai grįšiu į Baltuosius rūmus, galėsiu su juo sutarti. Jis norėtų, kad grįžčiau. Jei atvirai, manau, kad jis manęs pasiilgo“, – pažymėjo D. Trumpas.
Per pirmąją D. Trumpo prezidento kadenciją Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos lyderiai susitiko tris kartus. Pirmasis susitikimas vyko Singapūre, antrasis – Hanojuje, o trečiasis – Šiaurės ir Pietų Korėjų pasienyje demilitarizuotoje zonoje. Kaip pažymi „Reuter“, šios diplomatinės pastangos nedavė konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad D. Trumpas sakė, jog jis ir Šiaurės Korėjos vadovas „įsimylėjo vienas kitą“.
2024 metų lapkričio viduryje Kim Jong Unas apkaltino Jungtines Valstijas dėl augančios įtampos bei provokacijų ir pridūrė, kad Korėjos pusiasalis niekada nebuvo susidūręs su tokia didele branduolinio karo rizika.
„Dar niekada Korėjos pusiasalyje kariaujančios šalys nebuvo susidūrusios su tokia pavojinga ir aštria konfrontacija, kuri galėtų peraugti į destruktyviausią termobranduolinį karą“, – sakė Kim Jong Unas.
Kim Jong Unas pareiškė, kad praeities diplomatija su Vašingtonu tik patvirtino JAV priešiškumą
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad praeityje Pchenjano ir Vašingtono diplomatija tik patvirtino „nekintantį“ JAV priešiškumą jo šaliai, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, likus keliems mėnesiams iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
Kim Jong Unas kalbėjo ketvirtadienį gynybos parodoje, kurioje pristatomos kai kurios galingiausios Šiaurės Korėjos ginklų sistemos. Jis neminėjo D. Trumpo pavardės, tačiau pastarosios aukšto lygio derybos su Jungtinėmis Valstijomis vyko valdant jo administracijai.
Kim Jong Unas sakė, jog per derybas su JAV įsitikino, kad „pasaulio galybė nenori sugyventi“. Jis taip pat sakė, kad dar niekada anksčiau Korėjos pusiasalyje nebuvo susiklosčiusi tokia padėtis, kai gali kilti „pats baisiausias branduolinis karas“.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja užmezgė glaudesnius karinius ryšius su Maskva, išsiuntė tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti su Ukraina.
Šiemet liepą D. Trumpas sakė manąs, kad Kim Jong Unas jo „pasiilgo“ ir kad „malonu sutarti su žmogumi, turinčiu daug branduolinių ginklų“.
Pasak Šiaurės Korėjos, D. Trumpas iš tiesų mėgino užmegzti „ypatingus asmeninius santykius“ tarp valstybių vadovų, bet tai nedavė „jokių esminių teigiamų pokyčių“. Pchenjano pareiškime šį mėnesį buvo sakoma, kad nepaisant to, kokia administracija pradės eiti pareigas JAV, „politinis klimatas nesikeičia“, todėl Šiaurės Korėjai „tai nerūpi“.
