Visą sušiktą gyvenimą patyręs absurdą, skriaudas, apgaules, pažeminimus, nuvertinimus, vagystes, brutalų smurtą turėčiau tiek mylėti gyvenimą ir daryti kažkam ką nors gera? Gyvenu vien tik tam, kad kažkokie maitėdros neišsiplėštų mėsos, nenusiurbtų kraujo dykai,ir nesipelnytų. Pats 2-rą kart paskandintas bedarbystės pabaudų, pasipinigautojų liūne, ir būdamas sveikas, stiprus ir darbingas. Bandžiau pragert organus, bet nepavyko, jie vis tiek puikiai funkcionuoja. Geriau pats yšokčiau y kokią mėsmalę negu dykai atiduočia kokiem tai svolačiam, kurie vietoj ačių tik apšpyguotų,ir pasiūstų na***!!Taigi tegu sprendžia dievas o ne kažkokios vidurių dalybos!!!