Kiribatis paskelbė pasitraukęs iš 18 narių Ramiojo vandenyno salų forumo ir padarė tai prieš lyderių šios savaitės susitikimą Fidžyje. Kiribačio žingsnis laikomas Kinijos didėjančios įtakos regione ženklu.
Komunikate, kuris turi būti paskelbtas netrukus, lyderiai „sveikina ir visiškai remia“ Australijos naujosios vyriausybės įsipareigojimą dėl forumo prioritetų kovos su klimato kaita srityje, pranešė dokumentą mačiusi Australijos naujienų agentūra „Australian Associated Press“.
Australija, turtingiausia ir daugiausiai gyventojų turinti forumo narė, gegužę atėjus į valdžią naujai vyriausybei įsipareigojo iki dešimtmečio pabaigos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) sumažinti 43 proc. palyginti su tarša 2005 metais.
Ankstesnė Australijos vyriausybė buvo įsipareigojusi taršą iki 2030 metų sumažinti 26–28 procentais.
Komunikate visos forumo narės taip pat raginamos padaryti „aiškią pažangą dėl pažadų ir įsipareigojimų pavertimo darbais“, atitinkančiais planą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio.
Dabartinių Australijos tikslų iki 2030 metų taršą ŠESD sumažinti 43 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu tam nepakanka.
Lyderiai, kurių daugelis susiduria su pasaulinio atšilimo keliama grėsme pačiam jų valstybių egzistavimui, klimato kaitą laiko didžiausiu pavojumi saugumui ir paskelbė nepaprastąją klimato padėtį.
Viršūnių susitikimui pirmininkavęs Fidžio premjeras Frankas Bainimarama per socialinį tinklą „Twitter“ paragino australų ministrą pirmininką Anthony Albanese'į imtis tolesnių veiksmų.
„Naujasis Australijos pažadas dėl klimato yra padidinimas, Fidžis to ilgai siekė, bet iš pareigos kiekvienam jaunuoliui Ramiojo vandenyno regione paraginau @AlboMP eiti dar toliau dėl mūsų šeimos bendros ateities ir priderinti Australijos įsipareigojimus prie tikslo dėl 1,5 laipsnio“, – parašė F. Bainimarama.
Diskusijos dėl Kinijos
Ramiojo vandenyno regiono šalių vienybė buvo kita svarbi susitikimo tema, dar didesnę svarbą įgavusi dėl Kiribačio pasitraukimo.
Australija ir Naujoji Zelandija finansuos Suvos susitarimą, kuriuo reformuojamas forumas, ir naujas diplomatines pastangas susigrąžinti Kiribatį.
Nors Kinija komunikate neminima, regione auganti jos įtaka kėlė daug lyderių diskusijų.
Jungtinės Valstijos, Australija ir Naujoji Zelandija yra tarp didžiausių Kinijos ir Saliamono Salų saugumo pakto kritikų.
Pakto detalės neskelbiamos, bet jis privertė sunerimti dėl galimo nuolatinio kinų karinio objekto už 2 tūkst. km nuo Australijos šiaurės rytų pakrantės.
Australija jau turi saugumo sutartį su Saliamono Salomis; australų policija šios valstybės sostinėje Honiaroje palaiko taiką po praėjusių metų pabaigoje vykusių riaušių.
Australija įrodinėja, kad forumo valstybių šeima turėtų pati spręsti savo saugumo klausimus, o ne kreiptis į forumui nepriklausančias valstybes, tokias kaip Kinija. Komunikate, kaip atrodo, paremiama ši pozicija – įsipareigojama Ramiojo vandenyno regione užtikrinant saugumą vadovautis principu „pirmiausia šeima“.
Saliamono Salų, kur 2023 metais turi įvykti kitas metinis forumo lyderių susitikimas, premjeras Manassehas Sogavare ketvirtadienį sakė, kad pagal jo šalies naująjį saugumo paktą Kinija negalės čia kurti karinės bazės ir paversti Saliamono Salų piliečių „galimų karinių smūgių taikiniais“.
Forumo dialogo partnerės, tarp jų JAV, Kinija, Britanija ir Prancūzija, nebuvo pakviestos į šiemetinį viršūnių susitikimą Fidžio sostinėje Suvoje.
Tačiau F. Bainimarama pakvietė JAV viceprezidentę Kamalą Harris trečiadienį virtualiai pasakyti kalbą, ir joje ji pasiūlė didinti Jungtinių Valstijų diplomatinį įsitraukimą bei finansinę pagalbą.
Du Kinijos ambasados gynybos atašė stebėjo K. Harris kalbą iš žiniasklaidai skirtų vietų, bet juos pastebėjo vienas žurnalistas. Šis pranešė apie juos policijai, o policija paprašė jų išeiti, paskelbė laikraštis „The Guardian“.
Vienas kinų pareigūnas Pekine dėl K. Harris kalbos sakė, kad jo vyriausybė sveikina didesnę kitų šalių paramą siekiant padėti Ramiojo vandenyno salų valstybėms vystytis ir atsigauti, bet įspėjo, kad tokiomis priemonėmis neturėtų būti siekiama stoti prieš Kiniją.
Ir Saliamono Salos, ir Kiribatis neseniai atšaukė Taivano diplomatinį pripažinimą ir diplomatiškai pripažino Pekiną.
