Po vieno stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų, sukrėtusių retai apgyvendintus Rusijos Tolimuosius Rytus, keliolika valstybių – nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų ir Ekvadoro – perspėjo piliečius nebūti pakrančių rajonuose.
Po 8,8 balo žemės drebėjimo prie Rusijos Kamčiatkos pusiasalio kai kuriose Ramiojo vandenyno dalyse buvo prognozuojamos iki 4 m audros patvanka.
Perspėjimai dėl cunamio sukėlė plataus masto sutrikimus. Peru uždarė 65 iš 121 Ramiojo vandenyno uosto, o Maujo valdžia atšaukė skrydžius į šią Havajų salą ir iš jos.
Tačiau baimė dėl katastrofos nepasitvirtino – šalis po šalies atšaukė įspėjimus arba sumažino pavojaus lygį ir pakrančių gyventojams pranešė, kad jie gali grįžti.
Japonijoje beveik dviem milijonams žmonių buvo nurodyta keltis į aukštesnes vietoves, bet vėliau pavojaus laipsnis buvo sumažintas, nors ketvirtadienį vis dar buvo stebimos iki 0,7 m aukščio bangos.
„Raginame visuomenę neiti į pakrančių vandenis ir prašome nesiartinti prie pakrančių“, – sakė vienas Japonijos meteorologijos agentūros seismologas.
Trečiadienį Japonijoje pranešta apie vienintelį žuvusį žmogų – moterį, kuri žuvo, kai jos automobilis nukrito nuo uolos jai bandant gelbėtis, pranešė vietos žiniasklaida.
Japonijos meteorologijos tarnyba ketvirtadienį atšaukė cunamio pavojų.
Masiškiausia evakuacija Čilėje
Čilėje institucijos surengė, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, „bene masiškiausią kada nors mūsų šalyje vykdytą evakuaciją“ – 1,4 mln. žmonių buvo liepta pasitraukti į aukštumas.
Čilės valdžia pranešė, kad žalos ar aukų nėra, o šalies šiaurinėje pakrantėje užfiksuotos tik 60 cm aukščio bangos.
Galapagų salose, kur tikėtasi iki 3 m bangų, Ekvadoro karinio jūrų laivyno okeanografijos institutas pranešė, kad pavojus praėjo.
Vietiniai gyventojai tvirtino, kad jūros lygis staiga nukrito, o paskui staiga pakilo – toks reiškinys paprastai stebimas artėjant cunamiui.
Tačiau pranešta tik apie šiek tiek daugiau nei metro aukščio bangavimą, kuris nepadarė jokios žalos.
Didžiausia žala padaryta Rusijoje, kur cunamis nusiaubė Severo Kurilsko uostą ir užliejo vietos žvejybos gamyklą, pranešė pareigūnai.
Pradinis drebėjimas taip pat padarė nedidelę žalą, yra dėl jo nesunkiai sužeistų žmonių, nors tai stipriausias drebėjimas nuo 2011 metų, kai Japonijoje žuvo 15 tūkst. žmonių.
Rusijos mokslininkai pranešė, kad netrukus po žemės drebėjimo išsiveržė Kliučių ugnikalnis.
„Pastebėta, kad vakariniu šlaitu teka įkaitusi lava. Virš ugnikalnio matyti galingas švytėjimas ir sprogimai“, – teigė Rusijos geofizikos tarnyba.
Perspėjimai dėl pakartotinių smūgių
Trečiadienio drebėjimas Kamčiatkos regione buvo stipriausias nuo 1952-ųjų, pranešė regioninė seisminės stebėsenos tarnyba. Ji perspėjo dėl pakartotinių iki 7,5 balo stiprumo smūgių.
JAV geologijos tarnyba (USGS) teigė, kad šis drebėjimas buvo vienas iš 10 stipriausių, užfiksuotų nuo 1900 metų.
Po jo sekė dešimtys pakartotinių smūgių, įskaitant 6,9 balo stiprumo smūgį.
USGS teigė, kad yra 59 proc. tikimybė, jog per ateinančią savaitę įvyks stipresnis nei 7 balų požeminis smūgis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
