„Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva.
Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių. Judėjime dalyvauja žmonos ir motinos, norinčios susigrąžinti savo vyrus ir sūnus iš fronto. Kai kurie iš jų buvo pašaukti 2022 m. rugsėjį, Kremliui kritiniu laikotarpiu, kai reikėjo sustiprinti savo karių skaičių, Ukrainai atgavus dalį savo teritorijos.
Artimieji vis dar fronte
Nors praėjo daugiau nei metai, tačiau moterų artimieji vis dar yra mūšio lauke.
„Kodėl mūsų vyrai, kurie gyveno taikų gyvenimą, turi vykti į Ukrainą? Jei mūsų vyriausybė nusprendė užpulti mažesnę šalį, tegul kariuomenė kariauja, bet palieka mūsų vyrus ramybėje“, – „The Guardian“ piktinasi Maskvoje gyvenanti M. Andrejeva.
Marija sako, kad judėjimas atsirado rugsėjį po to, kai parlamento gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas pareiškė, jog Ukrainoje nebus karių rotacijos, o pasibaigus „specialiajai karinei operacijai“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) jie grįš namo.
Kovojama prieš valdžią
Moterys rašo atvirus laiškus bei rengia viešus protestus, kuriuose kritikuoja oficialų pareiškimą, kuriame yra teigiama, jog Rusijos kare prieš Ukrainą reikalingi mobilizuoti kariai.
Nors anksčiau yra buvę panašių moterų judėjimų, kurie netgi turėjo įtakos Čečėnijos karo pabaigai, tačiau į valdžią atėjus V. Putinui, viskas pasikeitė. Valdžia ėmėsi sistemingų veiksmų, siekdama išardyti civilinius judėjimus ir perimti nepriklausomas žiniasklaidos priemones.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Kremlius žengė dar toliau – iš esmės kriminalizavo visus antikarinius judėjimus.
Gausus narių skaičius
Marija bendrauja su kitomis moterimis „Telegram“ platformoje, kurios palaiko šį judėjimą. Tai yra viena iš paskutiniųjų socialinių medijų, kurioje galima išgirsti nepriklausomus balsus.
Didžioji dalis darbų yra koordinuojama kanale „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), kuris nuo rugsėjo mėnesio turi apie 35 tūkst. narių. M. Andrejeva sako nebijanti, nes yra pavargusi.
Kovoti su šiuo judėjimu Kremliui nelengva
„Kovoti su šiuo judėjimu Kremliui yra subtilus reikalas. Šios žmonos ir motinos nepriklauso tradiciniam liberaliam ir miestietiškam prieškremliškam judėjimui. Daugelis jų yra iš pagrindinės Putino rėmėjų bazės“, – sako Andrejus Kolesnikovas, Maskvoje įsikūrusio Karnegio Rusijos Eurazijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas.
Jis taip pat pabrėžia, jog Kremlius gali nerimauti, jog pernelyg griežtai suspaudęs šią grupę, gali išprovokuoti didesnę visuomenės reakciją. Todėl valdžia nusprendė nesodinti moterų į kalėjimus ir jų nepersekioti. „Put Domoj“ prašymai yra tiesiog ignoruojami, o leidimai mitingams – neišduodami.
„Kremliaus teatras“
Bandydamas iš dalies neutralizuoti padėtį, V. Putinas anksčiau surežisuotame susitikime kalbėjosi su Ukrainoje kovojančių karių motinomis. Tačiau dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, jog su V. Putinu sėdėjusios moterys turi ryšių su valdžios institucijoms.
M. Andrejeva atmetė V. Putino susitikimą, apibūdindama jį kaip „politinį šou“. Moteris teigia, jog jokie rubliai negali sugrąžinti jos vyro.
Protestuotojos griežtėja
Ganėtinai švelnią Kremliaus reakciją iš dalies galima paaiškinti ir tuo, kad moterys iš pat pradžių laikėsi ganėtinai prokremliškos pozicijos. Grupės manifeste buvo rašoma, kad moterys neprieštarauja karui ir nekritikuoja šalies vadovo.
Tačiau po ilgo grupuotės ignoravimo – moterų kalba sugriežtėjo. „Put Domoj“ rašė, kad V. Putinas elgiasi „savo įprastu stiliumi: teatrališkai, piktai ir bailiai“ ir kad „mus išduoda ir naikina savi“.
Kyla abejonės
„Kai kurie vis dar tiki valstybės propaganda, tačiau daugelis keičia nuomonę apie specialiąją karinę operaciją“, – sako Marija.
„Putinas pirmiausia mums melavo, kad civiliams niekada nereikės kariauti. Pradedi galvoti: ar jis meluoja ir apie tai, kodėl mes esame Ukrainoje? – klausia Natalija – slaugytoja, kuri prisijungė prie „Put Dumoj“ judėjimo.
Apklausos rodo abejingumą
Dar vienas „Put Dumoj“ nusiskundimas – nelygi karo našta. Daugelis moterų sako, kad jaučiasi ignoruojamos ne tik Kremliaus, bet ir visuomenės.
Nuo pat karo pradžios, rusai iš esmės ėmė nuo jo bėgti, o apklausose mirgėjo abejingumas – žmonės negalvojo apie įvykius mūšio lauke ir jų nesekė.
Nauja mobilizacijos banga leistų įvykti karių rotacijai, kuri leistų daugelį vyrų grįžti namo, tačiau apklausos nuolat rodo, jog nauja mobilizacija būtų nepopuliari ir galėtų sukelti naują nerimo ir neramumų bangą.
Nerašyta sutartis – sulaužyta
Andrejus Kolesnikovas teigia, kad per paskutinę mobilizaciją Kremlius sulaužė nerašytą socialinę sutartį su rusais:
„Jūs leidžiate mums kariauti Ukrainoje, o mes mainais už tai nesikišame į jūsų asmeninį gyvenimą“, – sako ekspertas.
Stebėtojai sako, kad dar per anksti vertinti rusų moterų judėjimo poveikį režimui, kuris jau ilgą laiką slopina priešiškus balsus.
Tačiau jų pyktis rodo, kad kai kurie šalies gyventojai jaučia tam tikrą nerimą dėl konflikto, bei griauna Putino kuriamą visuomenės, vieningai palaikančios karo veiksmus, įvaizdį.
Marija Andrejeva pasiryžusi tęsti savo protestus, net jei dėl jų gali atsidurti kalėjime: „Mes pavargome būti geromis mergaitėmis. Tai mums niekada nepadėjo.“
