Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 29-ąją pasirašė įsaką dėl Rusijos skelbiamo Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE) denonsavimo. Ir nors Maskva pristabdė dalyvavimą joje dar 2007-aisiais, o 2015-aisiais NATO paskelbė, kad Rusija formaliai pažeidė šią sutartį, teisiškai ji iki pat dabar galiojo.
Sutartis, kurios Rusija nesilaikė
Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų laikymo Europoje 1990-ųjų lapkričio 19-ąją pasirašė tuomet 16 šalių vienijęs NATO aljansas ir 6 šalis sudaręs Varšuvos paktas. Jo esmė buvo nustatyti ribojimus pagrindinėms ginkluotės sistemoms, kurios galėtų būti dislokuotas buvusių NATO valstybių ir buvusių Varšuvos pakto valstybių teritorijoje tarp Uralo kalnų ir Atlanto vandenyno.
Sutartyje buvo nurodyta, kad kontroliuojamoje teritorijoje negali būti laikoma daugiau nei 40 tūkst. tankų, 40 tūkst. artilerijos sistemų, 60 tūkst. šarvuočių ir kitos šarvuotos technikos, 13,6 tūkst. lėktuvų ir 4 tūkst. atakos sraigtasparnių. Visi šie ribojimai buvo paskirstyti lygiai per pusę tarp abiejų pusių.
Po NATO plėtros 2004-aisiais ir prieš pat karą Sakartvele, Rusija 2007-aisiais paskelbė įšaldanti savo dalyvavimą CFE. Tuomet V. Putinas teisino savo sprendimą „išskirtinėmis aplinkybėmis“. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Rusija stabdo dalyvavimą CFE iki tol, kol NATO neratifikuos CFE adaptacijos, pasirašytos Stambule 1999-aisiais.
Rusijos pasitraukimas iš CFE – ką tai reiškia?
Lenkų karybos ekspertai pažymi, jog CFE buvo tokios fundamentalios svarbos susitarimas dėl ginkluotės kontrolės, kad buvo įtrauktas į Rusijos ir NATO steigiamąjį aktą (1997 m.).
„Praktikoje tai reiškia, kad ginkluotės kontrolė su Rusijos dalyvavimu yra kontroliuojama iš Maskvos. Klausimas dabar yra tas, ką į tai atsakys NATO ir JAV. Užduotis dabar bus, viena vertus, išsaugoti Aljanso glaudaus bendradarbiavimo išsaugojimą, iš kitos pusės, sukurti adekvatų operatyvinį potencialą“, – rašoma „Defence 24“.
Ukrainiečių apžvalgininkai iš „Defence Express“ rašo, kad iš praktinio požiūrio Rusijos denonsuotas susitarimas nieko nekeičia, nes Kremlius ir taip 16 pastarųjų metų jo nesilaikė. Tačiau V. Putino pasirašytas įsakas papildė kitų sutarčių, iš kurių pasitraukė Rusiją, sąrašą.
Dabar Maskva teisiškai neturi įsipareigojimų dėl trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimo, o taip pat dėl karinių dalinių dislokavimo europinėje žemyno dalyje.
„Kartu su sutarties dėl priešraketinės gynybos galiojimo nutraukimu 2001-aisiais tai grąžina į saugumo ir tarptautinės teisės terpę, panašią į grėsmingą Šaltojo karo, aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio lygį“, – „Focus“ cituojami ukrainiečių ekspertai.
