Kartu su V. Putinu dalijęsis vienu kabinetu Vladimiras Usolcevas prisimena, kad kartu jie analizavo į Drezdeną atvykusių užsieniečių anketas. KGB agentai ieškojo kandidatų verbavimui, o V. Usolcevas savo darbą vadino „brangakmenių paieška mėšlo krūvoje“.
Tačiau tarptautinio teroristo Dietmaro Clodo liudijimai rodo, kad V. Putino darbas nebuvo vien ofiso rutina. Būsimasis diktatorius tuomet vykdė teroristo ryšininko su KGB pareigas.
Artėjant 90-iesiems silpo geležiniai gniaužtai, į kuriuos suėmusi Sovietų Sąjunga laikė socialistines šalis. Prasideda demokratizacijos procesas. VDR „Stasi“ bandė užkirsti užgimstantiems mitingams kelią. Tačiau sugrūsti išsiveržusį džiną atgal į butelį buvo neįmanoma – sistema buvo pralaužta, kai tik krito Berlyno siena.
„Stasi“ – pagrindinis priešas
Per daugelį sovietinės okupacijos metų rytų vokiečių pasąmonėje susiformavo aiškus suvokimas: „Stasi“ – pagrindinis blogis.
1989-ųjų gruodį Drezdene minia protestuotojų prasiveržė prie „raudonojo Gestapo“ pastato, kur tuo metu buvo krūvomis deginami dokumentai. Susirinkę žmonės sugebėjo išlaisvinti rūsiuose laikytus politinius kalinius ir neleido spec. tarnybos agentams visiškai sunaikinti savo veiklos įrodymų.
Košmaras Drezdene
„Stasi“ būstinė buvo netoliese nuo sovietų KGB būstinės mieste. Link jos taip pat nuėjo protestuotojų minia. Tuo metu pastate vyriausias pagal rangą buvo papulkininkis Vladimiras Putinas.
Labiausiai jis baiminosi minios šėlsmo. Kremlius tuo metu jau nebekreipė dėmesio į tai, kas vyksta Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, o KGB įsivėlė į vidines intrigas ir savo darbuotojus paliko likimo valiai.
Baimindamasis demonstrantų įsiveržimo V. Putinas paskambino sovietų kariniam daliniui Drezdene ir pareikalavo atsiųsti tankų, tačiau sulaukė neigiamo atsako. KGB papulkininkis liko vienas su minia nepatenkintų vokiečių.
Minios išvaikymo mitas
Vėliau V. Putinas pasakojo, kad priešais KGB rūmus susirinko tūkstančiai „agresyvių ir girtų žmonių“. Iš tiesų demonstrantų tebuvo ne daugiau kelių dešimčių. Daugiau net ir negalėjo tilpti siauroje Angelikasstrasse gatvelėje, kur buvo įsikūrę kagėbistai.
Vėliau tos dienos įvykiai apaugo legendomis. Viena iš versijų skelbia, jog „šimtai protestuotojų pradėjo pastato šturmą“. Kita, kad kariai pro langus nukreipė į mitinguojančius žmones automatus ir pasiruošė šaudyti. Trečioji, kad sovietų karininkas, mojuodamas pistoletu, išvaikė minią.
Pačių mitingo dalyvių prisiminimai skelbia, kad pas juos išėjo nedidelio ūgio ir gerokai sumišęs karininkas. Jis prisistatė vertėju ir paprašė pasišalinti, pagrasinęs panaudoti ginklą, jeigu to prireiktų.
Viena iš legendų taip pat skelbia, kad vokiečiai tuo metu aktyviai ieškojo „Stasi“ agentų ir vietų, kur tie galėtų slėptis. Įsitikinę, kad susidūrė su kitos šalies, Sovietų Sąjungos, pastatu, kur nėra „Stasi“, jie nusprendė nekonfliktuoti „lygioje vietoje“ ir pasišalino.
Visam gyvenimui likusi revoliucijų baimė
Šis nežymus incidentas baigėsi taikiai. Tačiau V. Putinui visas „tautų pavasaris“ 90-aisiais paliko neišdildomą įspūdį. Milžiniška valstybė, su gerai išvystyta represijų mašina, subyrėjo akimirksniu, vos tik sukilo žmonės. KGB pareigūnas taip ir nesuprato ar nepanoro pripažinti, kas tuo metu nutiko.
Vėliau, jau būdamas valdžioje, jis daugelį metų dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo kaltino viską paeiliui: nuo Vakarų įtakos iki vidaus išdavikų, tačiau niekad neišdrįso pripažinti, kad pačios Rusijos žmonės pabandė nuversti tuometinę sistemą sau nuo pečių.
Tačiau, nuo tada demokratija jam siejosi su nevaldomais žmonėmis, kurie grasina jo paties ir jo atstovaujamos sistemos saugumui. Susijungus dviem Vokietijoms KGB agentynui buvo parodytos durys – V. Putinas turėjo grįžti į Sankt Peterburgą ir ten ieškotis naujo darbo.
V. Putinui abu ukrainiečių Maidanai, mitingai Rusijos Bolotnaja aikštėje 2011-2012 m., „spalvotosios revoliucijos“ įvairiose šalyse, iki šiol kelia itin neigiamas emocijas. Pačioje Rusijoje šiuo metu, formaliai prisidengiant karu Ukrainoje, leidžiami tik valdžią palaikantys mitingai. Bet koks bandymas protestuoti, ar nesutikti su valdžia, yra griežtai baudžiamas.
