D. Peskovas tvirtina, jog V. Putinas gali paskelbti premjero kandidatūrą netrukus po inauguracijos, bet lieka neatsakyti ir dviejų svarbiausių Kremliaus valdžios figūrų – S. Lavrovo ir S. Šoigu – likimo klausimai.
„Laikas trauktis“
Karas su Ukraina tęsiasi jau trečius metus, o V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad norėtų pasitraukti iš dabartinio kelio, kuriuo eina naikindamas kaimyninę šalį, vykdydamas represijas namuose ir priešiškai nusiteikdamas Vakarų atžvilgiu, rašoma „Politico“.
„Pagrindinis V. Putino tikslas – gaminti daugiau ginklų, išlaikyti stabilią ekonomiką, apsaugoti ją nuo sankcijų ir kontroliuoti infliaciją... Neturėtume tikėtis, kad ši politika bus peržiūrėta“, - sakė analitinės bendrovės „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja.
Tai, kiek V. Putinas persvarstys asmenų, kuriems pavesta įgyvendinti programą, sudėtį, parodys, kiek jis yra pasirengęs atsisakyti senų įpročių, kad užtikrintų savo režimo ateitį.
„Atėjo laikas Putino kartai palikti sceną, tačiau jų pakaitalai dar neparuošti... Sistema susiduria su rimta problema, ir pamatysime, kiek ji pajėgi ją išspręsti, ar tiesiog bandys tempti laiką“, – cituojamas politologas V. Petrovas.
„Jei Putinas nori išsaugoti savo sistemą, jis turi ją pakeisti“, – antrino politologas Abasas Galiamovas.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai įvykusį šokiruojantį gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo suėmimą už kyšio ėmimą, kurį daugelis įvertino kaip išpuolį prieš S. Šoigu ir galimą signalą, kad V. Putinas pasirengęs „sudrebinti sistemos pamatus“.
Tai būtų didelis nukrypimas nuo ankstesnės tvarkos, kuri leido Šoigu išlaikyti gynybos vadovo postą nepaisant nesėkmių Ukrainoje ir skandalingo Jevgenijaus Prigožino bandymo surengti maištą.
Techniniai duomenys
Gegužės 7 d. Vladimiras Putinas penktą kartą pradeda eiti Rusijos prezidento pareigas po to, kai Rusijos vyriausioji rinkimų komisija kovo 18 d. paskelbė jo pergalę rinkimuose, surinkus apie 87 proc. balsų. Daugelis Vakarų šalių rinkimų nepripažino laisvais ir demokratiškais, Kremlius draudimais ir spaudimu apribojo teorinių V. Putino konkurentų galimybes bent pabandyti sudalyvauti juose.
Per inauguracijos ceremoniją V. Putinas pareiškė, kad Rusija išgyvens dabartinį „sunkų“ laikotarpį, taps stipresnė ir iškovos pergalę. „Mes išgyvensime šį sunkų laikotarpį oriai ir tapsime dar stipresni“, – sakė V. Putinas ir pridūrė: „Esame vieninga ir didi tauta ir drauge įveiksime visas kliūtis, įgyvendinsime viską, ką suplanavome, ir kartu laimėsime“.
V. Putinas taip pat sakė, kad vadovauti Rusijai laiko „šventa pareiga“.
„Tarnauti Rusijai yra didžiulė garbė, atsakomybė ir šventa pareiga“, – auksu tviskančioje Kremliaus Šv. Andriejaus salėje pareiškė V. Putinas.
JAV, ES ir JK atsisakė dalyvauti V. Putino inauguracijos iškilmėse
Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Kanada ir 20 Europos Sąjungos valstybių narių paskelbė boikotuosiančios Vladimiro Putino inauguracijos į Rusijos prezidento postą ceremoniją gegužės 7 d. dėl karo Ukrainoje, praneša „Reuters“.
„Ne, mes neturėsime savo atstovo jo inauguracijoje“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. Jis sakė, kad Vašingtonas nelaiko Rusijoje vykdomos procedūros, turinčios užtikrinti V. Putino penktąją kadenciją, „laisvais ir sąžiningais rinkimais“. Kartu, pasak M. Millerio, JAV valdžios institucijos yra pasirengusios skaitytis su tuo, kad V. Putinas ir toliau eis Rusijos prezidento pareigas.
Europos Sąjungos ambasadorius taip pat nedalyvaus ceremonijoje, sakė ES užsienio politikos tarnybos atstovas Peteris Stano. Panašų pareiškimą padarė ir Didžioji Britanija bei Kanada.
