Per smūgį į instruktorių štabą Odesoje žuvo 70 šlovingų NATO didvyrių.

Pagarba Ukrainos lyderiui Zelenskiui. Pagarba mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai. Pagarba patriarchui Vytautui Landsbergiui. ŠLOVĖ UKRAINAI
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!

Kada smogs ukrai atgal Kremliui, KGB pastatui?

Makaluojuos po internetą,žinių klausausi iš pasaulio,bet niekur tokio durnizmo nerandu ,kaip Lietuvoj,mus jau ir ž avinus nelaiko.

Prismaukiau mergaitėm ant veidų

Nu tik nesvaikit,balistinė raketa tik porą langų išdaužė.Nera bepiločių nuolaužų,nėra ką parodyti,todėl balistika?

Ką prarado Ukraina, tai baisu net rašyti... Milijonas žuvusių ir sužeistų, kraujo upės, sugriauta šalis, prarastas visiškas tikėjimas valstybe.
Taigi tikroji realybė vėl kreipiasi į paralelinę su tuo pačiu klausimu: kam jums viso to reikėjo? Ir dar: ar jau pasitvirtinote savo fariziejišką reikšmingumą sugriautų gyvenimų ir sunaikintų ekonomikų sąskaita? Ar vis dar trigerinatės nuo to savo trijų mRNA vakcinos dozių verto klausimo „Kieno Krymas“.
Karas vienaip ar kitaip pasibaigs. Kažkas skaičiuos nuostolius, kažkas – išmoktas pamokas, tačiau paralelinė realybė toliau glostys savo subadytą petį ir lauks naujos žmonijos nelaimės – tam, kad pasikabinti naują vėliavėlę ir dar kartą pakasyti paausį savo tuščiam reikšmingumui.
Ir jei kas tikisi, kad šis dviejų realybių karas kada nors baigsis, tai aš šioje vietoje nesu tokia optimistė. Bent jau Europos atžvilgiu, kuri akivaizdžiai pėdina susinaikinimo keliu ir kurioje paralelinė realybė vis dar užima „kancaras čia karalius“ poziciją.
P.S. Vakar girdėjau, kaip vaikai kalbėjo apie savo didžiausias svajones. Viena iš svajonių buvo „noriu, kad mano tėtis neknarktų“.
Mano svajonė panaši, tik atvirkštinė: noriu, kad paralelinė realybė kartu su lietuviškais Drakono nugalėtojais vieną kartą stipriai užknarktų ir leistų tikrajai realybei į gyvenimą įlieti nors nedidelį adekvatumo gurkšnį. Kuomet Lietuva nors trumpam pailsėtų nuo psichozės pavadinimu „rusai puola“ ir savo mintis paaukotų kitam klausimui, pavyzdžiui, kur čia me dabar, po galais, einame? Į evoliuciją ar vis tik į susinaikinimą?

Dieve, kaip nusibodo protų dulkinimas. Ypač pagrindinis karo propagandos prieštaravimas, kuris trykšta kasdien iš visų ekranų.
Propagandistai rimtais veidais sako, kad Rusija yra be galo silpna, per daugiau nei 10 metų karo sugebėjo papildomai užimti tik 1 proc. Donbaso, ten visi akoholikai ir raketoms mikroschemas išiminėja iš skalbimo mašinų.
Ir tuo pat metu tie patys kalbėtojai iš tų pačių ekranų sako, kad Rusija tuojau pat užpuls ir užkariaus visą Europą, NATO teritoriją. Gali būti arba taip, arba kitaip. Bet ne ir taip, ir kitaip.
Tą atvirai pripažįsta net britų karo vadovybė. Štai Tony Radakinas, ką tik pasitraukęs iš Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų, interviu BBC pasakė: "Mūsų karo entuziastai negali apsispręsti, ar Rusija yra nenaudinga, nyki valstybė, ar didžiulė grėsmė visai Europai. Vienas ar kitas. Ne abu."
Britų žurnalistas PETERIS HITCHENSAS komentuoja šį interviu taip:
Mums nepasakoma tiesa apie Ukrainą. Tai buvo akimirka, kai kaukė nuslydo, ir aš supratau, kodėl elitas nori amžinai kariauti šį siaubingą karą... Panašu, kad karas Ukrainoje tęsis dar daugelį metų. Ir tai nebus atsitiktinumas. Galbūt to slapta nori Vakarai.
Sprogstamasis interviu momentas. Admirolas pirmiausia numatė, kad jei Rusija ir toliau kovos už Ukrainos žemę, kurios, jo teigimu, nori, ji praras dar du milijonus vyrų – žuvusių arba sužeistų – be milijono, kuriuos, kaip manoma, jau prarado
Tada Tony Radakinas pasakė: „Tai susiję su Ukrainos drąsa, Ukrainos drąsa, mūsų parama Ukrainai, kad ji išliktų kovoje ir kad ji toliau primestų šią kainą Rusijai.“ Būtent šios paskutinės dalies atvirumas yra toks stulbinantis.
Manau, kad Vakarai ne itin trokšta taikos. Vakarų politika šiame regione siekia užkirsti kelią Rusijos atsigavimui. Taip buvo nuo pat tos akimirkos, kai ją prieš 30 metų Pentagone sugalvojo ultravanagas Paulas Wolfowitzas. Tačiau retai kada tai išgirsi taip aiškiai išdėstytą.

zelia smaukėsi ir jo ružavas flamingas sprogo