Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ir britų princas Charlesas sako kalbas šiame renginyje Jeruzalės Holokausto muziejuje „Yad Vashem“.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas savo kalboje užsiminė ir apie Lietuvą. Jis paskatino nepamiršti, kad „ne tik naciai žudė žydus, bet ir jų bendrininkai daugelyje Europos šalių“.
„Okupuotoje Sovietų Sąjungos teritorijoje žudomi žydai: Ukrainoje žuvo 1,4 mln. Lietuvoje – 220 tūkst. žmonių, o tai yra 95 proc. ikikarinės žydų populiacijos“, – pareiškė jis.
Kaip jau rašė tv3.lt, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nutarė nevykti į šį renginį. Vietoj to šalies vadovas keliauja į Aušvicą, kur taip pat bus pagerbtos Holokausto aukos. Manoma, kad tokį sprendimą prezidentas su komanda priėmė supratę, kad forume daug dėmesio ir erdvės gaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o Lenkijos atstovai negalės tarti nė žodžio. Nepanorę likti tik statistais, Lenkijos ir Lietuvos vadovai nutarė aplenkti Izraelį.
Daugiau kaip 40 prezidentų, premjerų ir monarchų forumas bus didžiausias tarptautinis susitikimas, kada nors surengtas Izraelyje. Jį saugos daugiau kaip 10 tūkst. policininkų – trečdalis žydų valstybės policijos.
Drauge su šeimininku, Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, lyderiai savo kalbose prie memorialo 6 mln. žydų, kuriuos naciai išžudė dujų kamerose, getuose ir prievartinio darbo stovyklose, perspės neleisti vėl kilti antisemitizmui.
Į minėjimą taip pat atvyko Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų karaliai.
Pirmadienį ceremonijos persikels į nacių okupuotoje Lenkijoje veikusią Aušvico mirties stovyklą, kurią baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945-ųjų sausio 27-ąją, išvadavo sovietų Raudonoji armija.
Nors Jeruzalėje labiausiai bus akcentuojamas Holokaustas ir persekiojantis jo palikimas, renginį paveikė ir dabartinė politika. Jis vyksta smarkiai išaugus įtampai tarp JAV ir Irano, prieš kovą įvyksiančius Izraelio rinkimus.
B. Netanyahu šią savaitę tiesiogiai susiejo nacių „galutinį sprendimą“ – Europos žydų išžudymą – ir grėsmę, kurią, pasak Izraelio, kelia jo nesutaikomas priešininkas Iranas.
Nacių mirties stovyklose „sudegė trečdalis žydų tautos“, o šiandien „Iranas kasdien atvirai skelbia, kad nori nušluoti Izraelį nuo Žemės paviršiaus“, sakė B. Netanyahu.
„Manau, kad Aušvico pamoka tokia: pirma, sustabdyti blogus dalykus, kol jie yra maži. O Iranas yra labai blogas dalykas, jis ne toks mažas, bet galėtų tapti daug didesnis su branduoliniais ginklais“, – pabrėžė B. Netanyahu.
„Aukų atminimas“
B. Netanyahu tvirtai palaiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris, 2018 metais išvedęs savo šalį iš Irano branduolinio susitarimo, didina spaudimą Teheranui, o anksčiau šį mėnesį įsakė nukauti įtakingą iraniečių generolą.
Per derybas su M. Pence'u B. Netanyahu turėtų siekti jo patvirtinimo, kad Vašingtonas ir toliau palaiko Izraelio nausėdijų politiką okupuotose palestiniečių teritorijose ir remia jį kitais ginčytinais klausimais.
Įtakingiausia figūra Jeruzalėje ketvirtadienį bus V. Putinas, svarbus veikėjas Artimuosiuose Rytuose, nes Rusijos kariai drauge su iraniečių kovotojais 2015 metais pradėjo remti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ištikimas pajėgas.
Vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.
V. Putinas, į Jeruzalę vykstantis drauge su savo užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, minėjime pasakys kalbą. Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė dalyvauti renginyje, nes nebuvo įtrauktas į kalbėtojų sąrašą.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos Varšuvos ir Maskvos santykiai buvo įtempti, bet stabilūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais Lenkiją užgriuvo nauja melagingų Rusijos pareiškimų apie šalies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare banga.
Praėjusį mėnesį V. Putinas išprovokavo pasipiktinimo bangą, melagingai apkaltinęs Lenkiją, kad šalis prisidėjo pakurstant Antrąjį pasaulinį karą.
Lenkija pabrėžia, kad Maskva bando perrašyti istoriją ir ignoruoja prieš karą 1939 metais sovietų su naciais pasirašytą nepuolimo sutartį, dar žinomą kaip Molotovo-Ribentropo paktą. Su šia sutartimi taip pat buvo pasirašytas slaptas protokolas dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo tarp totalitarinių valstybių.
Varšuva V. Putiną ragina „nesinaudoti Holokausto aukų atminimu politiniams žaidimams“.
Jeruzalėje V. Putinas atidengs paminklą nacių blokados Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge, aukoms pagerbti. Tada žuvo šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant apie 70 tūkst. žydų karių.
Izraelis šį minėjimą rengia apimtas politinio paralyžiaus: šalies rinkėjai kovo 2 dieną jau trečiąkart per trumpiau nei metus rinks parlamentą.
Apklausos rodo, kad vyriausybei laikinai vadovaujančio B. Netanyahu ir jo varžovo centristo Benny Gantzo šansai yra apylygiai, tad nė vienam iš jų vėl gali nepavykti iškovoti aiškios daugumos.
