V. Putinas ir toliau remia A. Lukašenką, vis labiau izoliuotą po susidorojimo su precedento neturinčiomis demonstracijomis prieš jo valdžią, kilusiomis praėjusią vasarą jam paskelbus pergalę prezidento rinkimuose. Šie rinkimai, kaip teigia Vakarai ir opozicija, buvo suklastoti.
A. Lukašenkos režimas įkalino šimtus žmonių ir privertė daugumą opozicijos, kurios atstovė skelbia laimėjusi tuos rinkimus, veikėjų palikti šalį.
Sakydamas kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje V. Putinas teigė, kad Baltarusijos vidaus situacija „nurimo“.
„Vis dėlto problemų yra. Visi puikiai tai žinome ir, aišku, raginame valdžią ir opoziciją palaikyti dialogą“, – kalbėjo V. Putinas, dažnai savo šalyje priimantis A. Lukašenką.
Kremliaus šeimininkas yra pagarsėjęs netolerancija gatvių protestams ir garsiai kalba apie įtarimus, kad juos kursto Vakarai, tuo metu Baltarusijos opozicija aktyviai siekia Vakarų lyderių prielankumo.
Sviatlana Cichanouskaja, kurią baltarusių opozicija ir daugelis Vakarų šalių laiko tikrąja rinkimų nugalėtoja ir kuri po to balsavimo buvo priversta išvykti į Lietuvą, sakė, kad su Maskva nepalaiko ryšio, bet pasveikino raginimą dėl dialogo.
„Asmeniškai aš nepalaikau ryšio su Kremliumi. Bet sveikinu raginimus dialogui“, – sakė ji nepriklausomam Baltarusijos portalui Zerkalo.io.
Tačiau S. Cichanouskaja pridūrė, kad jos sąlyga kalbėtis su režimu išlieka politinių kalinių paleidimas.
„Joks dialogas negali prasidėti kalėjime. Visi politiniai kaliniai turi būti paleisti, o smurtas sustabdytas. Mūsų sąlygos yra tos pačios“, – sakė ji.
Teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra 873 politiniai kaliniai.
V. Putinas, pagrindinis A. Lukašenkos politinis ir finansinis rėmėjas, taip pat ragina Minską ir Briuselį pradėti dialogą dėl migrantų krizės Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi praėjusią savaitę, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
Kremlius šią savaitę pasveikino „tiesioginį kontaktą“ tarp Minsko ir Briuselio, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino A. Lukašenkai. Jiedu kalbėjosi dukart – pirmadienį ir trečiadienį.
Tai buvo pirmieji A. Lukašenkos pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų, kai jo režimas susidorojo su protestuotojais.
A. Lukašenka nepertraukiamai vadovauja Baltarusijai nuo 1994 metų.
