Jis pareiškė, kad plataus masto karą prieš Ukrainą išprovokavo Vakarų atsisakymas pripažinti Rusijos nepriklausomybę ir suverenitetą.
Propagandiniame rusų korespondento Pavelo Zarubino filme „Rusija. Kremlius. Putinas. 25 metai“ jis pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarai tariamai norėjo „sunaikinti“ Rusijos Federaciją, padalydami ją į keletą dalių.
Interviu metu V. Putinas priminė savo kalbą 2007 m. Miuncheno konferencijoje.
„Rusija bus nepriklausoma ir suvereni arba jos visai nebus. Būtent tai norėjau perduoti mūsų partneriams, kaip sakiau tuomet, kolegoms, tikėdamasis, kad jie išgirs ir kažkaip pakoreguos savo požiūrį į Rusiją. Visi išgirdo, bet nereagavo tinkamai. Tai ir lėmė šiandienos įvykius“, – pareiškė jis.
Nuolatiniai Rusijos pasiteisinimai dėl karo prieš Ukrainą
Rusija praktiškai nuolat ieško pateisinimų savo agresijai prieš Ukrainą, tačiau nutyli savo imperialistinius siekius.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
