Leidinys atkreipia dėmesį į akivaizdžius šių šalių persiorientavimo iš šiaurės į rytus požymius: Uzbekistano gatvėmis važinėja vis daugiau kiniškų prekės ženklų, o rusiškų „Ladų“ skaičius mažėja.
Nors Pekinas ir Maskva deklaruoja susivienijimą menamai Vakarų agresijai prieš jas, užkulisiuose įtampa tarp abiejų diktatūrų išlieka. O viena iš slaptos Rusijos ir Kinijos konfrontacijos sričių yra Maskvos „kiemas“ – Centrinė Azija.
„Centrinėje Azijoje, kaip ir Arktyje, Maskvos priklausomybė nuo Pekino, kuris remia jos karinę mašiną, verčia ją tyliai sutikti su kišimusi. Šiame strategiškai svarbiame regione Pekinas traukia vietos ekonomiką į savo orbitą.
Kinijos investicijos vilioja jaunus regiono darbuotojus iš Rusijos. Kinijos finansuojamas geležinkelis žada sujungti regioną su Europa, aplenkiant Rusiją. Kinijos atsinaujinančiosios energijos projektai padeda mažinti šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – situaciją apibūdina WSJ.
Mieliau dirba Kinijai
Centrinėje Uzbekistano dalyje esančioje Kinijos gamykloje dirbantis 29 metų Sanžarbekas Kulmatovas sakė, kad Kinijos pinigai iš esmės pakeitė jo ir jo tautiečių darbo perspektyvas.
„Kiekvienas bedarbis gali rasti darbą čia, užuot važiavęs į Rusiją“, – sakė jis.
Leidinys pažymi, kad laipsniškas jėgų pusiausvyros pokytis regione vyksta jau daugelį metų, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą šį procesą gerokai paspartino. Regionas Ukrainos užpuolimą suvokė kaip beprasmišką ir grėsmingą buvusios sovietinės respublikos – tokios pat kaip jie – teritorinio vientisumo pažeidimą. Užuot parėmusios Maskvą, visos penkios Vidurio Azijos valstybės nusprendė invazijos atžvilgiu išlikti neutralios.
„Kinija kuria Centrinės Azijos ateities įvaizdį. Rusija yra trumparegiškas politinis režimas, kuris neinvestuoja į savo strateginius tikslus Centrinėje Azijoje“, – sakė Carnegie Eurazijos centro bendradarbis Temuras Umarovas.
