Aktyvistei buvo likę kalėti 21 diena, tačiau ji nusprendė nerizikuoti ir palikti šalį. Dalies kitų opozicijos režimui besipriešinusių asmenų likimas rodo, kad jau patekus į įkalinimo įstaigą, ten galima užsilikti ilgesniam laikui negu buvo planuota.
Moters artimieji nuvežė ją mašina prie sienos su Baltarusija. Siekiant išvengti teisėsaugos persekiojimo ji apsirengė maisto pavežėjos aprangą, skelbiama „New York Times“.
#PussyRiot participants Maria Alyokhina and Lyusya Stein were able to leave #Russia. pic.twitter.com/C99UsbnIBT
— NEXTA (@nexta_tv) May 11, 2022
M. Aliochina dukart nesėkmingai bandė kirsti sieną: vieną sykį baltarusių pasieniečiai ją pralaikė 6 valandas ir išsiuntė atgal, o kitą – pareigūnai tiesiog jos nepraleido.
Tuomet rusų aktyvistė gavo leidimą laikinai gyventi ir keliauti ES ir autobusu pasiekė Lietuvą. Anot jos pačios, tą akimirką, kai ji tapo „europiete“, o ne „ruse“, pasieniečių požiūris į ją kardinaliai pasikeitė.
Kalėjime praleido beveik 2 metus
Feministinės grupės veteranė M. Aliochina anksčiau praleido dvejus metus kalėjime už tai, kad 2012-aisiais kartu su kitomis „Pussy Riot“ narėmis surengė protesto performansą Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje.
Likus dviem savaitėms iki prezidento Vladimiro Putino perrinkimo 2012 metų rinkimuose, M. Aliochina, Nadežda Tolokonikova ir Jekaterina Samucevič įsiveržė į Kristaus Išganytojo katedrą Maskvoje ir prie jos altoriaus sudainavo vadinamą „Pankų maldą“, kurios priedainyje buvo prašoma:„Dievo Motina, išvaryk Putiną“. Šis vos 40 sekundžių trukęs pasirodymas sulaukė skaudžių pasekmių – moterys buvo suimtos ir įkalintos.
2012 metų spalį trys grupės narės buvo nuteistos už chuliganizmą iš religinės neapykantos. M. Aliochina ir kita grupės narė Nadežda Tolokonikova kalėjime išbuvo beveik dvejus metus.
Nors pats V.Putinos tvirtino neturėjęs jokios įtakos teismo sprendimui, tačiau jį palaikė, apkaltinęs „Pussy Riot“ merginas, kad jos „kelia grėsmę esminėms moralės normoms“.
J.Samucevič, kuriai po apeliacijos buvo skirta švelnesnė įkalinimo bausmė lygtinai, nuo to laiko beveik dingo iš visuomenės akiračio.
M. Aliochina ir N. Tolonikova atsidūrė atokioje kolonijoje, kurioje po 16 valandų per parą siūdavo uniformas. Savo kampaniją merginos pradėjo dar būdamos už grotų – jos rašė peticijas dėl nepakenčiamų kalinių gyvenimo sąlygų ir skelbė bado streikus, protestuodamos prieš perpildytas kameras ir tokių būtiniausių reikmenų kaip vaistai arba karštas vanduo trūkumo.
