Visgi atrodo, kad šalių laukia įtemptos derybos ir jos dar toli nuo finišo tiesiosios.
Antradienį Liuksemburge įvyksiančiame ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus 27 bloko valstybių narių Europos reikalų ministrai, bus apžvelgti Briuselio ir Berno ryšiai.
Tuo metu Šveicarijos prezidentė Viola Amherd ketvirtadienį Varšuvoje vyksta į derybas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). Lenkija 2025 metų pirmąjį pusmetį rotacijos tvarka pirmininkaus ES Tarybai.
Šiuo metu ES ir Šveicarijos ryšius reglamentuoja daugiau nei 120 susitarimų.
2008-aisiais pradėtos diskusijos dėl bendro susitarimo, kuriuo būtų suderinta teisinė sistema, tačiau 2021-ųjų gegužę Šveicarija netikėtai nutraukė derybas dėl laisvo judėjimo ir darbo užmokesčio klausimų.
Šveicarijos ir pagrindinės jos prekybos partnerės ES santykiai nuo to laiko buvo įtempti, net ir po to, kai šį kovą buvo pradėtas naujas derybų procesas.
Imigracija – pagrindinė kliūtis
Šveicarija nuo 2008-ųjų priklauso ES Šengeno atvirų sienų erdvei.
Maždaug ketvirtadalis Šveicarijos gyventojų yra užsieniečiai. Iš jų 72 proc. yra iš ES arba iš kitų trijų Europos laisvosios prekybos asociacijos priklausančių šalių.
Šveicarija nori apsaugos sąlygos dėl laisvo asmenų judėjimo su ES sustabdymo tam tikromis aplinkybėmis, kurios, anot stebėtojų, galėtų apimti didelį nedarbą arba masinį europiečių darbuotojų antplūdį.
„Atrodo, kad tai labai status kalnas, nes tai yra prašymas, kurio nebuvo tikėtasi, kai prasidėjo derybos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ženevos universiteto Politikos mokslų ir tarptautinių santykių katedros profesorius Rene Schwokas (Renė Švokas).
Briuseliui tai „per platus žingsnis“, teigiama Europos Komisijos (EK) vidaus pranešime, kurį cituoja Šveicarijos laikraštis „Blick“.
EK atsisakė komentuoti pateiktą prašymą dėl apsaugos priemonių, tačiau jos atstovas spaudai Balazsas Ujvari (Balasas Uivaris) teigė, kad derybose padaryta didelė pažanga.
Jis teigė, kad „šiuo metu vyksta labai daug darbo“, tačiau „tikslas yra užbaigti derybas iki metų pabaigos“.
Už pradinį postūmį stovėjo griežtai dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP), didžiausia šalies politinė jėga, kuri „visiškai nepritaria laisvam žmonių judėjimui“, sakė R. Schwokas.
„Tačiau naujas dalykas yra tai, kad kitos partijos dabar pasisako už išlygą: dešiniosios, centro dešiniosios partijos ir net kai kurie socialistai, nes, jų nuomone, visuomenė mano, kad imigracija yra per didelė“, – teigė jis.
Atskiri sektoriai
Briuselis stengiasi, kad nesusidarytų įspūdis, jog šalys į ES gali žiūrėti pagal atskirus pageidavimus.
Naujosios derybos grindžiamos atskirų sektorių susitarimais.
Siekiama atnaujinti penkis susitarimus – dėl laisvo žmonių judėjimo, sausumos transporto, oro transporto, žemės ūkio ir abipusio atitikties vertinimų pripažinimo – ir sudaryti naujus susitarimus dėl elektros, maisto saugos ir sveikatos.
Taip pat kyla pavojus Šveicarijos dalyvavimui Europos programose daugelyje sričių, įskaitant mokslinius tyrimus, kultūrą ir sportą, o ES reikalauja atverti Šveicarijos geležinkelių rinką.
„Be laisvo judėjimo, turime atsiliepimų, kad kituose derybų punktuose padaryta didelė pažanga“, – sakė Šveicarijos užsienio politikos analitinio centro „Foraus“ asocijuotas tyrėjas Darius Farmanas.
Status quo ar lėta erozija?
Be laisvo judėjimo, reikės kompromiso ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl elgesio su komandiruotais darbuotojais ir užsieniečiams mokamų socialinių išmokų.
Šveicarijos parlamentas, kaip ir Šveicarijos rinkėjai referendume, galėtų pareikšti savo nuomonę dėl bet kokių rezultatų.
SVP, kuri atsisako „atiduoti Šveicariją ES“, ir toliau ryžtingai priešinasi bet kokiam suartėjimui su Briuseliu.
R. Schwokas teigė, kad jei derybos žlugs, bus ne status quo, o esamų susitarimų „lėta erozija“, kadangi jie nebūtų atnaujinami.
„Tai palaipsniui pradėtų kelti abejonių dėl Šveicarijos prieigos prie Europos vidaus rinkos“, – pridūrė jis.
