Žemesnės instancijos teismas šioje byloje N. Sarkozy skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau Paryžiaus apeliacinis teismas nurodė, kad už grotų jis turėtų praleisti tik pusę metų, o kitos bausmės dalies vykdymas turėtų būti atidėtas.
Tačiau trečiadienio nuosprendis, nors ir švelnesnis nei pirminė bausmė, vis tiek buvo griežtesnis nei prokurorų prašyta vienerių metų lygtinė bausmė.
Paryžiaus apeliacinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo N. Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl to, kad per savo 2012 metų perrinkimo kampaniją nuslėpė viršijęs įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.
Po savo vienintelės kadencijos 2007–2012 metais N. Sarkozy sulaukė daugybės teisinių problemų.
Keliose bylose jis kaltinamas korupcija, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir rinkimų kampanijų finansavimo pažeidimais.
Vadinamojoje „Bygmalion“ aferoje 69-erių N. Sarkozy buvo apkaltintas dėl to, kad jo dešiniojo sparno partija, tuo metu vadinta UMP, bendradarbiavo su viešųjų ryšių įmone, siekdama nuslėpti tikrąsias 2012 metų rinkimų kampanijos išlaidas.
2021 metais teismui paskyrus vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jis tapo pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti.
Tačiau teismas nurodė, kad bausmė turėtų būti ne kalėjimas, o griežtas namų areštas, kurio metu naudojami elektroniniai sekikliai.
Teismas 2025-aisiais
N. Sarkozy apskundus šį nuosprendį, praėjusių metų lapkritį prasidėjo apeliacinis procesas.
N. Sarkozy iki šiol neatliko laisvės atėmimo bausmės, nes dar nėra pasibaigusios teisinės kovos.
Buvęs Prancūzijos prezidentas griežtai neigia bet kokius nusižengimus ir kaltina įmonę „Bygmalion“ pasipelnymu jam nežinant.
Tačiau prokurorai sako, kad N. Sarkozy 2012 metais prieš antrąjį rinkimų turą išleido beveik 43 mln. eurų – kone dvigubai daugiau nei leistini 22,5 mln. eurų.
Prancūzija yra nustačiusi griežtus rinkimų kampanijų išlaidų apribojimus.
13 kitų asmenų, įskaitant UMP partijos narius, buhalterius ir „Bygmalion“ vadovus, buvo pripažinti kaltais dėl įvairių kaltinimų, pradedant klastojimu ir sukčiavimu, ir baigiant bendrininkavimu neteisėtai finansuojant kampanijas.
2025 metais N. Sarkozy stos prieš teismą dėl kaltinimų, kad iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) gavo milijonus eurų, kuriuos panaudojo 2007-ųjų prezidento rinkimų kampanijai finansuoti.
