Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją.
Tačiau Paryžius taip pat daro spaudimą Pekinui dėl jo glaudžių santykių su Rusija. Pastarieji tapo dar artimesni po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kinija teigia šiame konflikte esanti neutrali šalis, tačiau ji kritikuojama už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją į Ukrainą.
Tuo tarpu Prancūzija yra viena iš tvirčiausių Kyjivo rėmėjų, o kiek anksčiau šiais metais E. Macronas pareiškė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą galimybė neturėtų būti visiškai atmesta.
Pirmadienį S. Sejourne sakė, kad Prancūzija siekia, jog Kinija pasiųstų labai aiškią žinią Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Tikimės, kad Kinija pasiųs labai aiškią žinią Rusijai“, – spaudos konferencijos Pekine metu sakė S. Sejourne'as.
„Jei nebus taikos pagal tarptautinę teisę, europiečiai nebus saugūs“, – tęsė jis.
„Mums tai labai svarbus klausimas, todėl Prancūzija pasiryžusi palaikyti glaudų dialogą su Kinija“, – pridūrė ministras.
Pasak S. Sejourne'o, Kinija galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tarptautinės teisės laikymąsi.
Tai jau antrasis Prancūzijos užsienio reikalų ministro vizitas į Kiniją per mažiau nei šešis mėnesius po jo pirmtakės Catherine Colonnos (Ketrin Kolonos) kelionės lapkritį.
E. Macronas Azijos milžinėje lankėsi ir praėjusį balandį, kai viename Pietų Kinijos universitete jį pasitiko šimtai studentų ir gerbėjų.
Tačiau tąsyk jis buvo apkaltintas pataikavimu Pekinui ir išprovokavo ginčus sakydamas, kad konflikto su Kinija dėl Taivano atveju Europa neturėtų būti Jungtinių Valstijų pasekėja.
Šis S. Sejourne'o viztas yra Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-ųjų metinių minėjimo renginių dalis.
