Nors S. Kuperis labiausiai žinomas savo tekstais apie futbolą, „Financial Times“ nuo 1994-ųjų dirbantis žurnalistas yra vadinamas vienu įtakingiausių balsų, rašantis įvairiomis temomis.
„Europos geografija periodiškai keičiasi. Paimkime tremtyje gyvenančio čekų rašytojo Milano Kunderos 1983 m. esė „Pagrobti Vakarai“, – teigė jis.
„Tuo metu sovietų satelitės Lenkija, Vengrija ir Čekoslovakija buvo vadinamos Rytų Europa. Iš tikrųjų, pasak M. Kunderos, jos buvo Vidurio Europa – Vakarų dalis, kol 1945 m. Raudonoji armija jas pagrobė.“
„Kas yra Vidurio Europa? Neaiški mažų tautų zona tarp Rusijos ir Vokietijos. O kas buvo „maža tauta“?“ – klausė M. Kundera. Ir tęsė: „Ta, kurios egzistavimas bet kurią akimirką gali būti suabejotas; maža tauta gali išnykti, ir ji tai žino.“
„1945 m. Vidurio Europos mažosios tautos prisijungė prie Rytų Europos. Po 1989 m., kai žlugo komunizmas, jos prisijungė prie Europos. 1999 m. Vengrija, Lenkija ir Čekija įstojo į NATO ir gavo geografinį priedą: jos prisijungė prie transatlantinių Vakarų, besitęsiančių nuo San Francisko iki Varšuvos“, – rašė S. Kuperis.
Ir tęsė: „Praėjusią savaitę D. Trumpas, atrodo, ištirpdė Vakarus“ „Tai pradeda atrodyti kaip NATO pabaiga“, – sakė Stevenas Evertsas, vadovaujantis Europos Sąjungos saugumo studijų institutui.
„Labiausiai tikėtina užpuolimo vieta yra Baltijos šalys“
Pasak S. Kuperio, „NATO 5 straipsnis įpareigoja valstybes nares ginti bet kurią užpultą narę. Labiausiai tikėtina užpuolimo vieta yra Baltijos šalys“.
„Vieno žurnalisto paklaustas apie rytinį NATO flangą, D. Trumpas atsakė: „Esu labai įsipareigojęs Lenkijai.“
„Toliau paklaustas apie Baltijos šalis, jis išsisuko nuo klausimo. Nei vakarų europiečiai, nei amerikiečiai dar niekada nebuvo ėję ir žuvę už rytų europiečius – nei už Dancigą 1939 m., nei už Budapeštą 1956 m., nei už Prahą 1968 metais“, – teigė žurnalistas.
Ir pridūrė: „Vakarų europiečiai gerai gyveno, kol sovietai valdė Rytų Europą, ir galėtų gerai gyventi, jei tai darytų Vladimiras Putinas. Tai reiškia, kad „Europos gynybos“ sąvoka yra tarsi uraganų zonoje gyvenančių žmonių draudimo sistema, pagal kurią žmonės, kaip tikimasi, į šią sistemą mokės daugiausiai, toje zonoje negyvena.“
Be to, žurnalistas pasidalino, jog „viena aukšto rango Prancūzijos pareigūnė man sakė, kad V. Putino agresija, nors ir apgailėtina, galiausiai nėra Prancūzijos problema.“ „Mes turime savo branduolinį skėtį“, – S. Kuperiui sakė pareigūnė.
„Teoriškai V. Putinas galėtų užpulti Prancūziją ar Didžiąją Britaniją, bet tai labai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo silpną kariuomenę ir istorines Rusijos „artimojo užsienio“, jos įtakos zonos, ribas.“
„Prancūzija nerizikuos branduoliniu karu su Rusija dėl Lietuvos“
„Pietų Europa yra dar saugesnė. Sekmadienį prieš Rusijos invaziją 2022 m. sėdėjau saulėje prie ežero Madride, tarp pietaujančių šeimų, ir supratau: Rusija nėra Ispanijos problema. Vokietija yra mažiau saugi. Putinas tikriausiai negalėtų įsiveržti ir į ją, bet kadangi Vokietija neturi atominių bombų, jis gali bandyti branduolinį šantažą“, – rašė jis.
„Dabar vokiečiai ir kiti europiečiai teiraujasi apie galimybę dalytis Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Tai būtų draugiškesnė šantažo forma, nes Prancūzija mainais daug ką išgautų. Tačiau Prancūzija tikrai neišplės savo skėčio Baltijos šalims – šalims, kurioms jo greičiausiai prireiktų, bet kurios turi mažai ką pasiūlyti.“
„Prancūzija nerizikuos branduoliniu karu su Rusija dėl Lietuvos“, – teigia „Financial Times“ apžvalgininkas.
„Staiga Rytų Europa vėl atsigauna, o prie senojo sovietinio bloko prisijungia Suomija ir Švedija. Šios šalys sparčiai kuria savo kariuomenes. Net ir keli papildomi BVP punktai gynybai neatsveria Rusijos invazijos rizikos.“
„Bocconi universiteto Catherine de Vries ir Stephanie Hofmann iš Europos universitetinio instituto atliktas tyrimas rodo, kad kuo šalys yra arčiau Maskvos, tuo labiau jos pritaria teiginiui: „ES išlaidos gynybai turėtų būti didinamos“, – teigė S. Kuperis.
„Mes galime aplenkti Putiną. Tačiau jo pranašumas – noras pralieti rusų kraują. Geros visuomenės brangina savo piliečių gyvybes, bet tai yra kliūtis kare.“
„Alternatyvioji mirties kaina yra labai didelė dabartinėje Europoje, kur dvidešimtmečiai gali tikėtis sulaukti 80 metų. Jei kada nors į Vilnių bus pasiųstos Europos karinės pajėgos, proputinistinės kraštutinių dešiniųjų partijos tuoj pat pareikalaus „taikos“ (t. y. kapituliacijos)“, – pridūrė žurnalistas.
Ir tęsė: „Vienam svarbiam Rytų Europos politikui pasakiau, kad Vakarų Europos valstybėms mažai rūpi karai Rytų Europoje. Jis atsakė: „Mes žinome. Štai kodėl kai kurios mūsų šalys klausia: „Kodėl mes nepuolame Rusijos dabar, užuot sėdėję ir laukę, kol ji mus užpuls?“ Mažoms tautoms, kurios gali išnykti, ant kortos pastatyta viskas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
