Konsultacijos, kurios baigsis ateinantį antradienį, rengiamos po to, kai anksčiau karinio neprisijungimo politikos besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusį neutralumą Kremliaus agresijos akivaizdoje.
Diskusijos Airijoje dėl narystės NATO pakurstė aistras ir sukėlė grėsmę, kad gali būti pakeista kryptis, kurios nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios laikėsi viena po kitos ėjusios vyriausybės.
Praėjusią savaitę prezidentas Michaelas Higginsas (Maiklas Higinsas), kurio vaidmuo Airijos politikoje yra daugiausia simbolinis, apkaltino vyriausybę, kad ji žaidžia su ugnimi keldama šį klausimą.
Interviu Airijos sekmadienio laikraščiui „Business Post“ valstybės vadovas teigė, kad Airijos užsienio politika atsidūrė pavojingiausiame momente, o dabartinę Airijos padėtį apibūdino kaip dreifuojančią.
Premjeras Leo Varadkaras sumenkino forumo poveikį diskusijai dėl neutralumo, antradienį Airijos parlamento žemiesiems rūmams sakydamas, kad konsultacijos neturi jokios paslėptos darbotvarkės ir jose bus sprendžiami įvairūs gynybos klausimai.
„Mūsų politika yra labai aiški. Nesiruošiame stoti į NATO ar kitą karinį aljansą. Mes ketiname investuoti į savo gynybos pajėgas“, – teigė jis Atstovų Rūmams.
Viešosios konsultacijos prasidės pietiniame Korko mieste, penktadienį persikels į vakarinėje pakrantėje esantį Golvėjų, o kitą savaitę, pirmadienį ir antradienį, bus baigtos Dubline.
Dalyvauti forume užsiregistravo apie 1 200 visuomenės atstovų. Forume dalyvaus tarptautinio saugumo ekspertai, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų nariai.
2022 metais gynybai išleidusi 1,1 mlrd. eurų, Airija nuolat atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos narių išlaidų gynybai, o kritikai šalį kaltina, kad šį dėl saugumo pasikliauja kaimynėmis.
Taikos palaikymas
Nedidelės, 8 500 karių turinčios Airijos gynybos pajėgos tradiciškai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose – šiuo metu užsienyje dislokuota daugiau kaip 500 karių, kurių didžioji dalis dalyvauja Jungtinių Tautų misijoje Libane.
Po praėjusiais metais įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje sabotažo, dažnai prie Airijos krantų atsiduriantys Rusijos kariniai laivai kelia Airijos vyriausybės, ES ir NATO susirūpinimą dėl galimų trukdžių itin svarbiems transatlantiniams kabeliams.
Britų gynybos analitinio centro „Royal United Services Institute“ duomenimis, Airija turi tik šešis jūroje patruliuojančius laivus, kuriems talkina du jūrų patruliavimo orlaiviai, stebintys Airijos išskirtinę ekonominę zoną, kuri sudaro 16 proc. ES teritorinių vandenų.
Prieš konsultacijas vyriausybė pabrėžė, kad reikia įvertinti kibernetines grėsmes. 2021 metais vienos Rusijos gaujos surengta išpirkos reikalaujančios programinės įrangos ataka paralyžiavo Airijos valstybines sveikatos priežiūros paslaugas.
Remiantis laikraščio „The Irish Times“ ir tyrimų agentūros „Ipsos“ birželį atliktos apklausos duomenimis, šalies neutralumo politika išlieka populiari ir ją palaiko 61 proc. žmonių.
Tačiau 55 proc. apklaustųjų pasisakė už reikšmingą karinių pajėgumų didinimą.
Praėjusiais metais vyriausybė paskelbė, kad iki 2028 metų pakels gynybos išlaidas iki 1,5 mlrd. eurų – tai didžiausias gynybos finansavimo padidinimas Airijos istorijoje.
Vasarį Dublinas pasirašė sutartį dėl dalyvavimo ES karinės pagalbos misijoje Ukrainoje, pagal kurią 30 Airijos gynybos pajėgų karių dalyvautų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymuose.
Neutralumo politika buvo parengta po kruvinos Airijos kovos už nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės, pilietinio karo ir 1937 metais sukūrus Airijos respubliką.
Steigiamojoje šalies konstitucijoje nebuvo įtvirtinta neutrali pozicija.
Tačiau vėlesnės vyriausybės laikėsi buvusio premjero Eamono de Valeros (Eimono de Valeros) sukurto precedento, kai prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Airija, nepaisydama JK ir Jungtinių Valstijų kritikos, prieštaringai pasirinko neutralumą.
