Išsiveržimas įvyko, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos Tolimuosius Rytus supurtė vienas stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti virš Krašeninikovo ugnikalnio kylantis didžiulis pelenų stulpas.
Smithsono instituto Pasaulinės vulkanizmo programos duomenimis, Krašeninikovo ugnikalnio paskutinį kartą išsiveržė 1550 metais.
Kamčiatkos nepaprastųjų situacijų ministerija kanale „Telegram“ pranešė, kad vulkaniniai pelenai buvo išmesti į 6 tūkst. metrų aukštį.
„Stulpas nuo ugnikalnio plinta į rytus Ramiojo vandenyno link. Jo kelyje nėra apgyvendintų vietovių, gyvenamose vietovėse krentančių pelenų neužfiksuota", – pranešė ministerija.
Ministerija pridūrė, kad ugnikalniui priskirtas oranžinis pavojingumo kodas, o tai reiškia, kad skrydžiai toje vietovėje gali būti sutrikdyti.
Tai įvyko po to, kai trečiadienį išsiveržė Kliučevskio ugnikalnis – aukščiausias aktyvus Europoje ir Azijoje.
Kliučevskio išsiveržimai yra gana dažni – nuo 2000 metų, remiantis Pasaulinės vulkanizmo programos duomenimis, tai įvyko mažiausiai 18 kartų.
Abu pastarieji išsiveržimai įvyko po vieno stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų, kuris įvyko trečiadienį. Dėl šio drebėjimo buvo paskelbti perspėjimai dėl cunamių ir milijonai žmonių evakuoti iš pakrančių zonų nuo Japonijos iki Havajų ir Ekvadoro.
Didžiausia žala padaryta Rusijoje, kur cunamis nusiaubė Severo Kurilsko uostą ir užliejo vietos žvejybos gamyklą, pranešė pareigūnai.
8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko prie Petropavlovsko Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje. Tai stipriausias drebėjimas nuo 2011 metų, kai Japonijoje per 9,1 balo žemės drebėjimą žuvo 15 tūkst. žmonių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
