Vienas iš šios problemos sprendimo būdų slypi po sausu ekonominiu pavadinimu – universaliosios bazinės pajamos (UBP). Ši idėja siūlo reguliarias išmokas valstybės piliečiais nepriklausomai nuo turimo ar neturimo darbo, poreikių ir kitų faktorių.
Vienose valstybėse UBP jau pradėtas diegtis, kitos dar tik aptaria, o kai kurios jau spėjo, bent kažkuriam laikotarpiui, ir atmesti šią idėją. Daugelyje šalių šios idėjos iniciatyva priklauso valdžiai. Kai kuriais atvejais įgyvendinti šį procesą, ar bent pradėti kalbas apie jį, imasi didžiosios korporacijos bei visuomeniniai judėjimai.
Idėja kildinama dar iš Tomo Mano „Utopijos“
Austrijoje yra įkurta organizacija „Generation Grundeinkommen“, kuri vysto idėją 2022-aisiais paskelbti referendumą šiuo klausimu. Kol kas jie renka lėša sutelktinio finansavimo būdu.
Belgija yra aktyviausia bazinių pajamų pasaulinio tinklo BIEN narė. Šios organizacijos įkūrėjas – belgų filosofas Philippe’as Van Parijsas. Organizacija jau išsiplėtė už Europos ribų ir dabar vienija jau 20 šalių. Tinklo misija – idėjinė sklaida.
Bulgarijoje 2014-aisiais bazinių pajamų judėjimas FNA ir Vengrijos piratų partija pasiūlė įvesti UBP: 50 tūkst. forintų (apie 150 eurų) kiekvienam suaugusiajam per mėnesį ir 25 tūkst. forintų (apie 80 eurų) vaikui. Tačiau pasiūlymas nesulaukė palaikymo, valdžios atstovai pasisakė prieš tokią idėją.
2014-aisiais Berlyno gyventojams bazinių pajamų projektą pristatė vietos verslininkas. Sutelktinio finansavimo būdu 250 tūkst. žmonių surinko lėšas, leidusias metus laiko 74 žmonės (atrinktiems loterijos būdu) išmokėti po 1 tūkst. eurų per mėnesį visus metus. Vienintelė sąlyga buvo pateikti savo išlaidų ataskaitą. Kol kas nėra informacijos apie šio projekto tęstinumą. 2016-aisiais šalyje buvo įsteigtas bazinių pajamų aljansas.
Graikijoje 2010-aisiais liberalioji partija „Drasi“ palaikė siūlymą įkurti bazinės pensijos sistemą. Graikijos centriniam bankui buvo siūloma per tris metus sukurti sistemą, leisiančią paskirstyti garantuotas bazines pajamas Graikijos gyventojams.
Islandijos piratų partija 2014-aisiais pateikė siūlymą sukurti valdžios darbo grupę, kuri svarstytų bazinių pajamų idėją. Šalininkai norėjo pasiekti išmokų dalijimą piliečiams nepaisant jų užimtumo. Tačiau klausimas didelio pritarimo nesulaukė.
Ispanijoje nuo 2001-ųjų veikia pasaulinis BIEN tinklas. Politinės partijos įtraukė bazinių pajamų idėją į savo rinkimines kampanijas, o 2015-aisiais surinko parašus. Už naujų priemonių priėmimą balsavo 185 tūkst. žmonių, tačiau to neužteko pradėti svarstymą parlamente.
2016-aisiais eksperimentas buvo pradėtas Livorne. Vietos meras pasiūlė šimtui sunkiau besiverčiančių šeimų kasmėnesines 460 eurų išmokas. Vėliau jis jas padidino, kaip ir gavėjų skaičių.
Livorno pavyzdžiu žada sekti ir kiti Italijos miestai, tačiau ne anksčiau nei 2019-aisiais.
Nyderlandų UBP projektas turėjo prasidėti 2017-aisiais Utrechte. Buvo numatyta, kad du metus 250 bedarbių gaus iš valstybės 960 eurų išmokas. Tačiau šį eksperimentą uždraudė Socialinių reikalų ir užimtumo ministerija. Jos atstovai paskelbė, kad pašalpų mokėjimas be įsipareigojimų yra neteisėtas.
Programos šalininkai tuomet pareiškė, kad įsipareigojimų atsiradimas prieštarautų pačiai programos koncepcijai. 2017-aisiais programa vis tik buvo paleista, tačiau su pakeitimais. Žmonės buvo paskirstyti į šešias grupes, kurios turėjo savas pinigų panaudojimo taisykles. Valdžia nusprendė išsiaiškinti, kuris iš galimų teorinių metodų duos geriausius rezultatus, kad jį būtų vėliau galima pritaikyti visuotiniu mastu.
Norvegijoje šią idėją palaiko net kelios partijos, tačiau vieningos nuomonės kol kas nėra. Už įvairius UBP modelius pasisako „žaliųjų“, „raudonųjų“, demokratų ir Piratų partijos. Iki 2013-ųjų už tokio pobūdžio koncepciją pasisakė Liberalų partija.
Lenkijoje valdančiosios „Teisė ir teisingumas“ partijos premjerė Beata Szydlo pristatė programą „500+. Ji yra nukreipta į tėvus, auginančius vaikus iki 18 metų. Jiems buvo skirta 500 zlotų (apie 120 eurų) pašalpa.
Projektas veikia nuo 2016-ųjų, tačiau dabar yra plečiama ir tėvams, turintiems du ar daugiau vaikų. Išmoka, gaunama už pirmąjį vaiką, priklauso nuo šeimos pajamų.
Rusai, pasirodo, yra vieni iš aršiausių „pinigų už dyką“ šalininkų. 2015-aisiais atlikta apklausa parodė, kad kas antras rusas nemestų darbo, jeigu UBP padengtų jų poreikius. 34 proc. pareiškė, kad atsisakytų dirbti. Specialistų nuomone, Rusijoje ši idėja neįgyvendinama dėl silpnos ekonomikos.
Iš šalyje veikiančių partijų siūlymą įvesti šias pašalpas tiek suaugusiems, tiek ir vaikams, siūlė tik Komunistų partija. Tačiau daugiau dėmesio šis projektas nesulaukė. „Headhunter“ duomenimis, 62 proc. dirbančiųjų rusų palaiko šią koncepciją, 20 proc. pasisako prieš.
Jungtinė Karalystė yra laikoma pirmąja valstybe, kurioje prabilta apie bazines pajamas: iš pradžių Tomas Moras „Utopijoje“, o vėliau ir filosofas Tomas Peinas. Iš dabartinių partijų idėją palaiko „žalieji“ ir škotų nacionalinės partijos.
Ukrainoje UBP idėją vysto ne valstybė, o verslininkai, kurie pasitelkia šiuolaikines technologijas. Projektas „Nimses“ realizuojamas telefono programėlės pagalba. Dalyviams yra siūloma išmoka, lygi minučių paroje skaičiui – 1440. Valiuta gavo pavadinimą „nim“. Virtualius „taškus“ galima panaudoti įvairiose prekyvietėse. Startuolis jau užkariavo NVS šalių rinkas, o dabar pamažu plečiasi į Vakarus.
Suomijoje vyko turbūt daugiausiai žiniasklaidos dėmesio ir rimčiausias UBP projektas. Šiais metais kaip tik baigsis valdžios bandymas, kurio metu atrinktiems asmenims buvo dalijama po 560 eurų. Idėją, kurios metu 2 tūkst. bedarbių gavo garantuotas pajamas, palaikė 70 proc. visuomenės.
Šių metų balandį valdžia priėmė sprendimą, kad projektas tęsiamas nebus. Prieš tai organizatoriai paprašė papildomų 40-70 mln. eurų projekto plėtrai. Pažymima, kad projektas nebuvo uždarytas, tačiau ir apie jo pratęsimą kalba taip pat neina.
Kol kas nėra paskelbti galutiniai projekto rezultatai, tačiau oponentai paskaičiavo, kad priėmus visuotinį UBP taikymą, biudžeto deficitas išaugtų 5 proc. Gyventojai taip pat nerimauja, kad dirbantiesiems tektų išlaikyti bedarbius. Šalininkai yra įsitikinę, kad naujoji sistema suteikia naujų galimybių.
Prancūzijos kairiųjų atstovas Benoit Hamonas žadėjo, kad visi vyresni nei 18 metų asmenys gaus 750 eurų kiekvieną mėnesį UBP. Tačiau jis iškrito jau pirmajame ture ir idėja liko kalbų lygyje.
2013-aisiais Čekijos aktyvistai ir sociologai sukūrė kampaniją, kuri palaikytų UBP. Judėjimą palaiko „žaliųjų“, komunistų, Piratų ir Demokratinio socializmo partijos. Už bazines pajamas pasisako ir socialdemokratai, tačiau konkretesnių veiksmų šia linkme šalyje nesiimama.
Šveicarijoje pirmojoje pasaulyje buvo organizuotas UBP įvedimo referendumas. Projektas buvo skirtas ne tiek gyvenimo lygio kėlimui, kiek galimybių skatinimui ir vystymui. Valstybė planavo kiekvieną mėnesį piliečiams mokėti išmokas po 2500 Šveicarijos frankų (apie 2100) ir po 625 frankus už vaiką. Referendumas vyko 2016-aisiais, 77 proc. pasisakė prieš.
Šiuo metu UBP idėja vystoma visuose žemynuose, kai kurie miestai pradėjo bandomąsias versijas. Taip bandoma nustatyti modelį, kuris geriausiai tiktų tų šalių aplinkai. Universalių bazinių pajamų pradžia galima laikyti ir 2018-aisiais Lietuvoje įvestus 30 euru „vaiko pinigų“, kuriuos už kiekvieną vaiką iki 18 metų gauna lietuvių šeimos. Ateityje šią finansinę paramą žadama didinti.
