Trečiadienį Peru buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes P. Castillo šalininkai išėjo į gatves ir visoje šalyje blokavo kelius protestuodami prieš naująją prezidentę Diną Boluarte
Per protestus žuvo septyni žmonės ir 200 buvo sužeisti.
Pareigūnai teigė, kad nuo antradienio kalno papėdėje esančiame mieste, kur yra Maču Pikču – svarbiausias Peru turizmo objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, – įstrigo beveik 800 įvairių tautybių turistų.
Izraelio turistas Gale'as Dutas (Geilas Dutas) negalėjo grįžti į Kuską ir išskristi iš šalies.
„Esu su savo vaikais. Man tai problema“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Vienas belgų turistas, prisistatęs Walterio vardu, teigė, kad neaišku, kaip jis galės grįžti namo, jei nepavyks grįžti į Kuską, kad spėtų į skrydį į Limą.
Traukinys, jungiantis garsiąją inkų šventyklą su senovės imperijos sostine Kusku, yra vienintelis būdas nuvykti į Maču Pikču, esantį maždaug už 110 km.
Antradienį buvo sustabdytas traukinių eismas, nes čiabuvių ir agrarinės organizacijos paragino surengti neterminuotą streiką. Tai prisidėjo prie pirmadienį Kuske prasidėjusių protestų, eitynių, išpuolių prieš viešąsias erdves ir mėginimų užimti miesto tarptautinį oro uostą.
Nedidelio miestelio meras Darwinas Baca kreipėsi į vyriausybę dėl humanitarinės pagalbos, prašydamas sraigtasparnių, kurie padėtų evakuoti turistus iš Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Ispanijos.
Suirutė šalyje kilo praėjusią savaitę, kai buvęs prezidentas P. Castillo pabandė paleisti Kongresą ir valdyti šalį dekretu, tačiau jis buvo suimtas po to, kai įstatymų leidėjai jį greitai nušalino nuo pareigų.
Naujajai lyderei D. Boluartei sunkiai sekasi malšinti įtampą, o dabar ji paragino kitus rinkimus, kurie normaliomis aplinkybėmis turėtų įvykti 2026 metais, perkelti į 2023-iųjų gruodį, nes ankstesnis siūlymas surengti juos 2024 metais protestų nesustabdė.
