ES prieglobsčio agentūra (EUAA) nurodė, kad nuo šių metų pradžios iki birželio pabaigos Bendrijos valstybėse ir asocijuotosiose šalyse – Šveicarijoje ir Norvegijoje – buvo pateikta 519 tūkst. prieglobsčio prašymų.
Tai rodo, kad šiemet ES gali priimti daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų – tai didžiausias skaičius nuo 2015–2016 metų, kai į Europą plūstelėjo didžiulis skaičius migrantų, iš kurių daugiausia buvo Sirijos piliečiai, bėgantys nuo karo savo šalyje.
2015-aisiais ES sulaukė 1,35 mln. prieglobsčio prašymų, o 2016-aisiais – 1,25 milijono.
Jų skaičius sumažėjo 2017-aisiais, Bendrijai sudarius susitarimą su Turkija dėl neteisėto sienos kirtimo, ir per patį COVID-19 pandemijos įkarštį 2020–2021 metais, kai buvo nustatyti kelionių apribojimai.
Anot EUAA, po kurio laiko šis skaičius vėl ėmė didėti – 2022-aisiais paraiškų skaičius padidėjo 53 proc., dėl to daugelis ES valstybių patiria spaudimą.
Daugeliu atvejų apgyvendinimo ir paramos galimybės jau dabar yra ribotos, nes kai kurios ES šalys priėmė 4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Šiems asmenims dėl Rusijos invazijos į šalį suteiktas ne prieglobsčio, o apsaugos statusas.
Beveik ketvirtadalis šiemet gautų prieglobsčio prašymų yra sirų ir afganistaniečių.
Kitos šalys, iš kurių kilę dažniausiai Europoje apsaugos ieškantys asmenys, yra Venesuela, Turkija, Kolumbija, Bangladešas ir Pakistanas.
2015–2016 metais daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos priėmė Vokietija. Ji ir toliau išlieka ES nare, į kurią dažniausiai atvyksta prieglobsčio prašytojai, daugiausia – iš Sirijos ir Afganistano.
Per pirmąjį 2023-iųjų pusmetį Vokietija sulaukė 62 proc. visų Sirijos piliečių pateiktų prašymų suteikti prieglobstį ES.
Ispanija tapo pagrindine vieta, į kurią dažniausiai atvykdavo prieglobsčio prašytojai iš Venesuelos. Paprastai jiems buvo išduodamos humanitarinės vizos, o ne prieglobsčio prašytojo statusas, jei jų atvejai pateisindavo tokią apsaugos būtinybę.
Iš viso 41 proc. prieglobsčio prašančių asmenų buvo suteiktas pabėgėlio statusas arba kita apsaugos forma, leidžianti pasilikti, tačiau įvairių tautybių asmenų situacija yra labai skirtinga.
Tokį statusą dažniausiai gauna sirai ir afganistaniečiai, kurių gimtinėje vyksta kariniai konfliktai ir represijos, o turkams šis statusas paprastai nėra suteikiamas.
EUAA teigimu, lyginant su pastaraisiais metais, padaugėjo rusų ir iraniečių, gavusių apsaugą Europoje.
