Nors britų generolas Patrickas Sandersas nepritarė šaukimui į kariuomenę, jis teigė, kad pasirengti karui su Rusija turėtų „visa tauta“, tai jis apibūdino kaip „nacionalinę mobilizaciją“, skelbia portalas „Daily Mail“.
Jausmas toks pat, koks buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą
Parlamento nariai jau daugelį metų susiduria su sunkumais verbuojant karius ir reiškia nerimą dėl mažėjančios kariuomenės, kuri nebuvo mažesnė nuo Napoleono karų laikų.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas neseniai įspėjo, kad JK prisitaiko prie „prieškarinio pasaulio“. Buvęs ministras Tobias Ellwoodas, tarnavęs kariuomenėje, perspėjo, kad pasaulyje jaučiamas „1939 m. jausmas“, o Didžioji Britanija tam tikrai „nėra pasiruošusi“.
„Mes buvome pernelyg patenkinti. Tai, kas pasirodys už horizonto, turėtų mus sukrėsti. Tai turėtų mums kelti nerimą, o mes nesame tam pasiruošę. Autoritarinės valstybės ginkluojasi. Vakarai vengia rizikuoti, norėdami su tuo kovoti, o mūsų pasaulinės institucijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, nepajėgia priversti šių nesąžiningų valstybių už savo veiksmus atsiskaityti“, – sakė Patrickas Sandersas.
Didžioji Britanija neadekvačiai mažina kariuomenės dydį
Kadenciją baigiantis generolas P. Sandersas pažymėjo, kad tokios šalys kaip Švedija, kuri yra daug arčiau Rusijos, jau imasi priemonių ruoštis karui.
Generolas taip pat kritikavo vienas po kito einančių gynybos ministrų sprendimus mažinti Didžiosios Britanijos kariuomenės dydį.
Per pastaruosius 12 metų ji sumažėjo 28 proc. iki maždaug 103 tūkst. karių, iš kurių apie 76 tūkst. yra reguliariosios kariuomenės kariai, o 27 tūkst. – rezervistai.
Taikydama dar vieną išlaidų mažinimo priemonę, vyriausybė tebėra įsipareigojusi iki 2025 m. sumažinti reguliariosios kariuomenės karių skaičių iki 73 tūkst.
Kalbėdamas tarptautinėje šarvuočių parodoje Twikenhame (Anglija) generolas Patrikas Sandersas teigė, kad šią tendenciją reikia skubiai pakeisti.
Jis sakė: „Mums reikia kariuomenės, kuri būtų sukurta taip, kad galėtų sparčiai plėstis, kad būtų sudarytos sąlygos pirmojo ešelono pajėgoms, antrojo ešelono ištekliams, taip pat kad būtų galima apmokyti ir aprūpinti piliečių kariuomenę, kuri turi ateiti vėliau. Per ateinančius trejus metus turi būti kalbama apie 120 tūkst. karių turinčią britų kariuomenę, įtraukiant mūsų rezervą ir strateginį rezervą. Tačiau to nepakanka“.
Generolas tęsė: „Mūsų sąjungininkai Rytų ir Šiaurės Europoje, kurie labiau jaučia Rusijos grėsmės artumą, jau kuria nacionalinės mobilizacijos pagrindus. Dabar ne tik pageidautina, bet ir būtina imtis parengiamųjų veiksmų, kad prireikus mūsų visuomenės galėtų būti parengtos karo veiksmams“.
„Turime kažką daryti“
Garsus karinis ekspertas profesorius Michaelas Clarke‘as, buvęs Karališkojo jungtinių tarnybų instituto direktorius, teigė, kad vyresnieji pareigūnai jau „šešerius ar aštuonerius metus perspėja, kad padėtis tarptautiniu mastu keičiasi“.
„Taikos dividendai baigėsi. Mes neturime jokios prigimtinės teisės manyti, kad Europoje gyvename taikoje ir saugume“, – sakė profesorius M. Clarke‘as BBC radijo laidai „BBC Radio 4 Today“.
„Nieko nedarydami negyvensime taikoje ir saugume. Turime kažką daryti. Manau, kad Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m., kuri iš tiesų peržengė ribas, buvo skambutis, kuris mus pažadino“.
Prof. M. Clarke‘as sakė, kad generolas P. Sandersas „valdžiai sako tiesą“, primygtinai reikalaudamas, kad britų kariuomenė turi būti pasirengusi „smarkiai įsibėgėti“.
„Jis atsistatydina ir dabar garsiau sako tai, ką sakė nuo pat pradžių“, – sakė profesorius M. Clarke‘as.
„Skaičiai yra svarbūs... Jei pažvelgsime į savo XX a. patirtį, tam tikru momentu, jei įsitraukiate į karą arba bandote atgrasyti nuo didelio karo, tam tikru momentu turite būti pajėgūs skirti daugybę pajėgų, – tęsė jis. – Taip mums nutiko per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus – mūsų profesionali kariuomenė buvo sunaikinta pačioje pradžioje. Tačiau Pirmajame pasauliniame kare tai buvo piliečių savanorių armijos pagrindas, o Antrajame pasauliniame kare – daug didesnės piliečių šauktinių armijos, kuri vėliau ir nugalėjo“.
Visuotinis šaukimas ir papildomos išlaidos
Prof. M. Clarke‘as pabrėžė, kad tai dar nereiškia visuotinio šaukimo į kariuomenę, nebent padėtis taptų „baisi“.
„Šaukimas į kariuomenę labai prieštarauja mūsų nacionalinei psichikai. Tai labai prieštarauja mūsų karinei DNR, – sakė jis. – Dabartinė Didžiosios Britanijos kariuomenė gyvuoja jau daugiau kaip 350 metų, o šaukimas į kariuomenę buvo vykdomas tik 25 metus.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko (Rishi Sunako) atstovas spaudai „hipotetinius scenarijus“ konflikto metu pavadino „nenaudingais“.
Jis pridūrė: „Vyriausybė neketina to daryti. Didžiosios Britanijos kariuomenė didžiuojasi savo savanoriškumo tradicijomis. To keisti neketinama“.
Bet koks reikšmingas šalies ginkluotųjų pajėgų didinimas greičiausiai pareikalautų papildomų valstybės išteklių.
P. Shappsas priešinosi raginimams iki nustatytos datos padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc.
Nors JK šiuo metu skiria apie 2,2 proc. BVP, generolas P. Sandersas pabrėžė, kad Rusija „gynybai skiria beveik 40 proc. viešųjų išlaidų“.
Svarbiausias konfliktas pasaulyje – karas Ukrainoje
Generolas taip pat pabrėžė, kad Ukraina tebėra svarbiausias konfliktas pasaulyje, nepaisant to, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama Raudonajai jūrai ir Izraelio ir „Hamas“ karui.
Jis sakė: „Ukraina tikrai svarbi. Ji yra pagrindinis spaudimo taškas trapioje pasaulio tvarkoje, kurią mūsų priešai nori sugriauti. Tai ne tik Rusijos imperijos atkūrimas, bet ir politinis, psichologinis ir simbolinis mūsų sistemos ir gyvenimo būdo sužlugdymas. Tai, kaip mes, prieškario karta, reaguosime, atsilieps istorijai. Kol kas ukrainiečių drąsa – tai laiko laimėjimas“.
Pastarosiomis dienomis NATO pareigūnai užsiminė, kad Aljansas gali tiesiogiai konfliktuoti su Rusija po „penkerių–aštuonerių metų“.
Generolas P. Sandersas pridūrė, kad karas Ukrainoje parodė tankų ir artilerijos svarbą – kai kurie stebėtojai teigė, kad šie karo metodai jau beveik paseno.
Plataus masto NATO pratybos
Šiais metais tūkstančiai britų karių dalyvauja plataus masto NATO pratybose.
Dešimtyje šalių vykstančios NATO pratybos „Steadfast Defender“ (angl. „Tvirtas gynėjas“) skirtos imituoti Rusijos konfliktą. Jose dalyvauja 16 tūkst. JK karių ir 1 tūkst. šarvuočių.
Generolas P. Sandersas sakė: „Turime sugebėti patikimai kovoti ir laimėti karus sausumoje. Per pastaruosius 30 metų kariuomenė sumažėjo perpus. Per pastaruosius 12 metų kariuomenė sumažėjo 28 proc.“
Nepaisant to, prašymų stoti į kariuomenę pateikta daugiausia per pastaruosius šešerius metus.
„Z karta šiandien tarnauja garbingai, tačiau jie, kaip ir bet kurios kartos atstovai, pagrįstai nori įrangos, kuri jiems suteiktų pajėgumą, kuris priešo atžvilgiu – mirtinas. Modernizacija yra neatidėliotina, o jos trūkumas tikrai labai jaučiamas“.