Vis dėlto visos vyriausybės, įskaitant Izraelį, yra „suinteresuotos, kad humanitarinė padėtis Gazoje pagerėtų“, prieš susitikimą žurnalistams sakė vienas E. Macrono padėjėjas, laikydamasis anonimiškumo sąlygos.
Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai įsiveržė per sieną iš Gazos Ruožo į Izraelį, nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 240 įkaitų, teigia Izraelio pareigūnai.
Anot „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, per atsakomąją Izraelio karinę kampaniją jau žuvo daugiau kaip 10,5 tūkst. žmonių, tarp jų daug vaikų.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad į Gazos Ruožą nebus tiekiami degalai, o ugnis nebus nutraukta, jei nebus išlaisvinti įkaitai.
E. Macronas antradienį kalbėjosi su B. Netanyahu, o pasibaigus ketvirtadienį vyksiančiai pagalbos konferencijai jie bendraus vėl, pranešė Eliziejaus rūmai.
Trečiadienį „Hamas“ kovotojams artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP pranešė, kad vyksta derybos dėl 12 „Hamas“ laikomų įkaitų, įskaitant šešis amerikiečius, paleidimo mainais į trijų dienų paliaubas Gazos Ruože.
Kitas šaltinis teigė, kad Kataras, derindamas veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, tarpininkauja derybose, „siekiant užtikrinti 10–15 įkaitų paleidimą mainais į 1–2 dienų paliaubas“.
Kataras, kaip ir Egiptas, atlieka svarbų vaidmenį bandant į Gazos Ruožą atgabenti daugiau pagalbos.
Antradienį E. Macronas, kaip pranešė jo biuras, kalbėjosi su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu) ir Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu).
Ketvirtadienio konferencija dėl pagalbos buvo surengta skubotai, lapkričio 10–11 dienomis vyksiančio kasmetinio Paryžiaus taikos forumo kuluaruose.
Tikimasi, kad nedaug arabų šalių atsiųs savo delegatus, nors Palestinos autonomija atsiųs savo ministrą pirmininką, o Egiptas – ministrų delegaciją.
Dalyvaus Graikijos, Airijos ir Liuksemburgo premjerai bei ES vadovai Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Konferencijos pabaigoje neplanuojama priimti bendros deklaracijos.
Prancūzija „primygtinai reikalauja griežtai pragmatiško, operatyvinio, humanitarinio tono ir nenori, kad ši konferencija taptų Izraelio pasmerkimo platforma“, AFP sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis, norėjęs išlikti anonimu.
