Labai mažai girdėti apie Etiopijos ir Izraelio pilietį Averą Mengistu ir beduiną Izraelio pilietį Hishamą al-Sayedą, „Hamas“ į nelaisvę paimtus atitinkamai 2014 ir 2015 metais.
Ne ką mažesnį siaubą daugybę metų išgyvena dviejų nužudytų Izraelio karių šeimos, kurioms „Hamas“ neatiduoda žuvusiųjų kūnų nuo pat 2014-ųjų. Hadaras Goldinas ir Oronas Shaulas žuvo per tais metais tarp Izraelio ir „Hamas“ vykusį karą.
Negrąžinami kūnai
Žuvusio Izraelio kario Orono brolis Aviramas Shaulas pasakoja, kad jo šeima beveik 10 metų nesulaukia žinių, kur „Hamas“ laiko jo brolio kūną. Nėra jokių ženklų, kad šeima jį kada nors atgaus.
2014 metais Izraelio kariuomenė rado Orono šalmą ir neperšaunamą liemenę viename iš „Hamas“ tunelių Gazos Ruože. Bet nuo to laiko, kaip Avramas pasakoja BBC, „man atrodo, kad Izraelis pamiršo apie juos (du žuvusius karius – red.)“
„Dabar puiki proga susigrąžinti mano brolį, nes kalbame apie 200 šeimų, kurių giminaičiai laikomi įkaitais Gazos ruože. Valdžia nepadarė pakankamai, kad sugrąžintų mano brolį, bet dabar jie turi labai pasistengti“, – BBC sakė Avramas.
Irano remiama „Hamas“, už nelaisvėje esančių Izraelio piliečių išlaisvinimą anksčiau reikalavo didžiulės išpirkos. Pavyzdžiui, po slaptų derybų 2011 m. Izraelis susigrąžino pagrobtą kareivį Giladą Shalitą, bet tik mainais į 1 027 palestiniečių kalinius.
Tikisi pasaulio dėmėsio
Du civiliai, kuriuos „Hamas“ laiko įkaitais nuo 2014 m., – Averas Mengistu ir Hishamas al-Sayedas – „nebuvo pagrobti“, „jie į Gazą nuvyko patys“, tvirtina Hagajus Hadasas, buvęs Izraelio karininkas ir „Mossad“ žvalgybos pareigūnas, suvaidinęs svarbų vaidmenį minėtojo G. Shalito išlaisvinime.
„Hamas“ tikina, kad A. Mengistu ir H. al-Sayedas yra kariai, bet oficialūs Izraelio dokumentai, kuriuos matė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“, rodo, kad abu jie buvo nuo karinės tarnybos atleisti civiliai.
Tila Fenta vadovauja kampanijai, kuria siekiama išlaisvinti Averą. Ji jaučiasi nuvilta Izraelio, tačiau tikisi, kad dabartinis pasaulio dėmesys naujausiems įkaitams Gazos Ruože padės jai pasiekti savo tikslo.
„Noriu tikėti, kad Averos šansai išaugo, tačiau sakau tai su liūdesiu“, – T. Fenta sakė BBC, pabrėždama, kad vis dar negali atsigauti po naujausio „Hamas“ išpuolio.
T. Fenta sakė, kad ją pribloškė Izraelio nesugebėjimas tiek daug metų užtikrinti saugaus Averos ir Hishamo susigrąžinimo.
„Tai neįmanoma“
H. Hadasas BBC sakė, kad sandoriai dėl įkaitų mainų yra „politinė problema“, o dabartinėje ekstremalioje situacijoje, kai Izraelio pyktis nukreiptas į „Hamas“, „to nebus įmanoma pasiekti, tai neįmanoma“. Taip jis atsiliepė į tekste minimų šeimų lūkestį išvysti savo ilgus metus dingusius giminaičius ar atgauti jų kūnus.
Jis pabrėžė, kad Izraelio kario G. Shalito išlaisvinimas anuomet buvo politiškai įmanomas ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu – jis jautėsi pakankamai saugiai – ir sandoris buvo baigtas likus dvejiems metams iki G. Shalito paleidimo.
„Dabar manau, kad [įkaitų] kaina nebebus „Hamas“ kaliniai – ją reikės sumokėti naudojant skirtingus įrankius“, – svarstė H. Hadasas.
Jis pabrėžė, kad dabar Izraelis turi įvairių galimybių: tai tiesioginis karinis gelbėjimas, jei žvalgybos informacija apie belaisvių buvimo vietą yra tiksli; „ekonominių įrankių“ naudojimas – tai yra užmokestis; humanitarinės galimybės; arba „leisti „Hamas“ lyderiams pabėgti iš Gazos, tarkime, į Katarą“.
Kalbant apie pastarąjį variantą, H. Hadasas sakė: „turime sukelti jiems stresą, įdiegti jiems mintį, kad norėdami išgelbėti savo gyvybes, jie gali sudaryti tokį susitarimą“.
„Manau, kad dauguma [įkaitų] yra „Hamas“ rankose, tačiau keli – ne. Esu beveik tikras, kad Izraelis deda visas pastangas, kad juos surastų ir bandytų išvaduoti karinėmis priemonėmis“.
Jis sakė, kad „net ir plataus masto kare Gazoje Izraelis sieks susitarimo, kad įkaitai būtų paleisti, jis iki paskutinės sekundės stengsis rasti sprendimą“.
„Mes vertiname gyvybę ir esame pasirengę už ją mokėti“, – patikino H. Hadasas.
Čia tiems kurie palaiko žydus .