Šie apribojimai leidžia Latvijos ginkluotosioms pajėgoms visiškai kontroliuoti oro erdvės zoną ir intensyvinti akustinių stebėjimo sistemų testavimą, vykdyti dronų ir kovos su dronais simuliacijas, dislokuoti ir mokyti mobiliuosius kovinius dalinius, pranešė ministerija.
Įvertinus rizikas, nuspręsta tęsti apribojimus tik tamsiuoju paros metu, kai grėsmių rizika yra didžiausia.
Latvija uždarė oro erdvę rajone prie rytinės sienos nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 18 d. po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę praėjusio trečiadienio naktį. Lenkija ir NATO sąjungininkės numušė kelis tiesioginę grėsmę kėlusius dronus.
Apribojimai galios tik orlaiviams, skrendantiems iki šešių kilometrų aukštyje, kiti orlaiviai galės skristi per šią zoną.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vertinimu, šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Latvijai nėra. Tačiau pratybų „Namejs 2025“ metu šalies ginkluotosios pajėgos išlieka aukšto lygio parengties būsenoje. Pratybos „Namejs 2025“ vyksta rugsėjo 2–spalio 8 d. visoje Latvijoje.
Siekiant sumažinti dronų grėsmę, rytinėje pasienio zonoje nuolat budi kariuomenės oro gynybos daliniai, pasirengę prireikus numušti valstybės agresorės dronus. Taip pat sustiprinta NATO oro policijos misija, diegiamos naujos akustinės oro erdvės stebėjimo sistemos. Per pastaruosius metus buvo atlikti teisės aktų pakeitimai, leidžiantys greitai uždaryti oro erdvę grėsmės zonose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
