Apie tai rašo leidinys „The New York Times“.
Ukrainietė Olha Predčenko susikibo už rankų su savo 85 metų motina, kai jos žiūrėjo į laikinąjį paminklą ant žolės Kyjivo centre, kur kiekviena mėlynai geltona vėliava paženklinta kareivio, žuvusio kare su Rusija, vardu.
Jos dažnai atvyksta čia, į Maidano aikštę, kad praleistų laiką galvodamos apie žuvusiuosius ir karą. O. Predčenko sakė sapnavusi, kad kažkas sunkaus nukris ant Kremliaus. Tačiau ji taip pat tikisi greito taikos susitarimo.
„Geriau nepalanki taika nei sėkimgas karas“, – pridūrė 61 metų ponia O. Predčenko.
85 metų Olhos motina Kateryna Predčenko priekaištavo dukrai, kad ji pritaria susitarimui su Rusija, ir mano, kad Ukrainos kariai turėtų toliau kovoti.
„Tai ne tik Ukraina, jie saugo visą pasaulį“, – sakė ji. „Kodėl pasaulis nenori to suprasti? Mums reikia, kad visi sukiltų prieš šį rusų idiotą.
Linksta į derybas
Atsiranda vis daugiau ukrainiečių, kurie atvirai pritaria derybų būdu sudarytos taikos idėjai, nors jie ir negali nurodyti, ką tiksliai tai reiškia.
Dauguma ukrainiečių vis dar nepritaria bet kokios teritorijos perleidimui Rusijai, net ir prieš 10 metų Rusijos užgrobto Krymo pusiasalio, rodo apklausos. Tačiau tos apklausos ir naujausi šalies vadovų pareiškimai taip pat rodo apčiuopiamą posūkį pokalbyje apie taikos derybas – nuo nepritarimo – niekada nesiimti taikos derybų, iki galbūt – šalių kompromiso tam tikru momentu.
Liepos viduryje Ukrainos nepriklausomo leidinio zn.ua atlikta apklausa parodė, kad apie 44 procentai Ukrainos civilių pritarė oficialių derybų su Rusija pradžiai. Liepos 23 d. Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas paskelbė apklausą, rodančią, kad beveik trečdalis ukrainiečių sutiktų perleisti kai kurias teritorijas Rusijai, kad būtų baigtas karas. Tai tris kartus daugiau pritariančiųjų nei pernai.
28 metų geležinkelio darbuotoja Nadia Ivaščenka iš centrinės Kirovohrado srities sakė negalinti apibūdinti gero taikos susitarimo. Tačiau jos vyras kariauja nuo Rusijos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį, o pora turi 5 metų sūnų, kuris savo tėvo nematė ilgus metus.
„Tiek daug žmonių mirė, o dėl ko? Aš noriu, kad bent kažkaip viskas būtų baigta, nes turiu sūnų ir nenoriu, kad jis augtų tokiu karo metu kaip dabar“, – kalbėjo Nadia.
892 karo dienos
Tretieji Ukrainos karo metai yra varginantys: rusai kiekvieną dieną veržiasi į priekį, o Ukraina nuo 2022 m. nesugebėjo surengti sėkmingo kontrpuolimo. Šalį kamuoja dažni elektros tiekimo sutrikimai ir augantis žuvusiųjų skaičius.
Vakarų parama atrodo nenuspėjama. Pirmiausia dėl to, kad Donaldas Trumpas gali susigrąžinti Baltuosius rūmus. Tuo tarpu Vokietija perpus sumažins karinę pagalbą Ukrainai, jei bus priimtas jos pasiūlytas 2025 m. biudžetas.
Tai signalizuoja apie galimą Vakarų paramos strigimą. Tačiau net ir esant ryžtui JAV pavasarį sugebėjo strigti karinės pagalbos paketas, kurio ypač reikėjo nustekentai Ukrainos kariuomenei.
Spaudimas taikai
Ukrainai ir Rusijai daromas tarptautinis spaudimas susitarti, nors ekspertai sutinka, kad nė viena pusė nėra tam pasirengusi. Kliūtys bet kokiam susitarimui yra didžiulės: Rusija užėmė apie 18 procentų Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, teigia analitinė grupė „DeepState“, palaikanti glaudžius ryšius su Ukrainos kariuomenę.
Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pradės derybas su Ukraina tik tuo atveju, jei Kyjivas pasitrauks iš regionų, į kuriuos Maskva įžengė, bet kol kas visiškai nekontroliuoja, ir atsisakys siekių įstoti į NATO. Ukraina atmetė pasiūlymą kaip reikalavimą kapituliuoti – prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė norintis, kad Ukraina grįžtų prie savo 1991 m. sienų ir turėtų galimybę jungtis prie NATO.
Rusija birželį nebuvo pakviesta į pirmąjį tarptautinį taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje – 92 šalių susibūrimą, kurio tikslas – propaguoti Ukrainos viziją, kaip turėtų baigtis karas. Po jo Ukraina viešai pranešė, kad Rusija turėtų dalyvauti sekančiame taikos viršūnių susitikime, o V. Zelenskis interviu BBC išreiškė viltį diplomatiniam sprendimui.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šį mėnesį Pekine išreiškė norą, kad Kinija atliktų svarbesnį vaidmenį taikos derybose, o trečiadienį Ukraina pakvietė aukščiausią Kinijos diplomatą apsilankyti Kyjive.
Rusija iki šiol neįsipareigojo dalyvauti antrajame taikos viršūnių susitikime. Tačiau Kremlius pastarosiomis savaitėmis taip pat signalizavo, kad gali pradėti derybas, net jei Kyjivas neįvykdys V. Putino reikalavimų, išsakytų birželį. Nepaisant to, daugelis Vakarų pareigūnų ir analitikų abejoja, ar V. Putinas yra pasirengęs derėtis dėl ko nors kito, išskyrus taikos susitarimą jo sąlygomis.
Tačiau kol kas V. Zelenskio kabinetas teigia, kad dabar susitarimas su V. Putinu yra panašus į „susitarimo su velniu“ pasirašymą. Ir nors Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa parodė, kad žmonių, norinčių atiduoti žemę dėl taikos, padaugėjo trigubai, taip pat paaiškėjo, kad 55 procentai ukrainiečių priešinasi bet kokioms teritorinėms nuolaidoms.
Apklausos rodo kintančias ukrainiečių nuotaikas
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa taip pat parodė, kad pietuose, viename iš labiausiai dėl karo nukentėjusių regionų, požiūris per pastaruosius metus stulbinančiai pasikeitė. Daugiau nei pusė respondentų teigė arba pritariantys tam tikros teritorijos perleidimui, arba nebuvo visiškai tikri. Tik 46 procentai teigė nepritariantys bet kokioms nuolaidoms. Prieš metus net 86 procentai šio regiono, apimančio Dnipropetrovską, Zaporižę, Nikolajivą, Chersoną ir Odesą, teigė nepritariantys bet kokios teritorijos perleidimui Rusijai.
33 metų Odesos gyventojas Mykola sakė, kad pritartų jau Rusijos valdomo Krymo pusiasalio arba teritorijos netoli Luhansko miesto rytuose perdavimui, o Donbasas galėtų būti kaip susitarimo dalis. Tačiau jis pridūrė: „Kaip žmogus, kuris sėdi namuose ir nekovoja mūšio lauke, nemanau, kad turiu kažkokią moralinę teisę pasakyti, kaip turėtų atrodyti šis susitarimas.“
Įšaldžius mūšio linijas, okupuotose teritorijose esantys asmenys, tarp kurių yra daugelio ukrainiečių artimieji, liktų Rusijos valdžioje neribotam laikui. O sritys, kurias išlaisvino Ukraina, yra niūrios, sunaikintos Rusijos smūgių.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa nenustatė, kokios turėtų būti nuolaidos
„Klausta tik apskritai, kokios žmonių nuotaikos“,– sakė instituto vykdomasis direktorius Antonas Grušeckis. „Vis daugiau žmonių yra pasirengę. Ir pagrindinė priežastis yra nesėkmingi praėjusieji metai, nes daugelis žmonių tikėjosi daugiau.“
Jis pridūrė, kad daugelis ukrainiečių matė, kad Ukrainos užmojai mūšio lauke žlugo, ypač dėl JAV karinės pagalbos vėlavimo.
Ukrainiečių nuotaikos dvejopos
„Norėčiau, kad Rusija grįžtų namo, nustotų kištis į mūsų šalį ir spręstų savo vidines problemas“, – sakė 26 metų ukrainietis Aleksandras Melnykas. Jis sakė pateikęs dokumentus tarnauti kariuomenėje. „Norėčiau, kad jie sustabdytų savo agresiją, atlygintų žalą ir grąžintų visus mūsų kalinius ir vaikus.“
Daugelis Ukrainos žmonių sakė nerimaujantys dėl to, ką gali reikšti D. Trumpo perrinkimas – jis sakė, kad planuoja greitai užbaigti karą, tačiau nenurodė, kaip. Ukrainiečiai nerimauja, kad jis sumažins JAV paramą arba sieks leisti Rusijai pasilikti teritoriją, kuri yra laikinai okupuota.
Vidinis D. Trumpo ratas užpildytas Ukrainos karo skeptikų, įskaitant į viceprezidento postą išrinktą James’ą Davidą Vance’ą, kuris kartą pasakė: „Man visiškai nesvarbu, kas vienaip ar kitaip nutiks Ukrainai.“
Tačiau kai kurie ukrainiečiai teigė, kad D. Trumpas bent jau duos Ukrainai atsakymą.
„Jei Trampas ateis į valdžią, viskas bus aišku“, – sakė viename iš Kyjivo priemiesčių, nusiaubtų karo pradžioje, gyvenanti 47 metų Natalija Fomenko. „Arba jis aprūpins Ukrainą ginkluote, arba turėsime susitarti dėl derybų.“
Kai kurie ukrainiečiai priešakinėse linijose taip pat teigė skeptiškai vertinantys, ar Rusija iš tikrųjų laikysis taikos sutarties sąlygų.
„Verčiau tikėčiau prostitutės skaistumu“, – sakė 58-osios motorizuotosios brigados karys Oleksandras Cebrij „Facebook“ vaizdo įraše, paskelbtame liepos 15 d., netrukus po to, kai V. Zelenskis viešai pasiūlė Rusijai atvykti į kitą taikos viršūnių susitikimą. Jis pridūrė: „Vienintelė mūsų saugumo ir Ukrainos egzistavimo formulė yra mūsų pasipriešinimas.“ Praėjusią savaitę jis žuvo per intensyvius mūšius rytinėje Donecko srityje.
