Anot leidinio šaltinio, diplomatų žmonos ir vaikai paliko Ukrainą dar sausio 5-ąją. Dar 30 artimųjų išvyko po kelių dienų. JAV leidinyje pažymima, kad toks Rusijos valdžios sprendimas gali būti aiškinamas mažiausiai trejopai: tai gali būti propagandinės kampanijos dalimi, pasirengimu galimam įsiveržimui ir psichologinio spaudimo būdas.
JAV atstovas NYT pranešė, kad Vašingtonas žinojo apie rusų diplomatų evakuaciją. „Mes turime informacijos, kad Rusijos valdžia ruošėsi evakuoti Rusijos atstovybės darbuotojų šeimos narius iš Ukrainos gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje“, – teigiama pranešime.
Anot šio šaltinio, Rusijos prezidentas V. Putinas vis dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Ukrainos puolimo. Rusijos užsienio reikalų ministerija „Interfaks“ pranešė, kad šalies atstovybė Kijeve veikia įprastu režimu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija: informacijos apie evakuaciją negavome
Ukrainos URM iš Rusijos negavo informacijos apie Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių evakavimą iš Ukrainos, skelbia „nv.ua“. Kitų šalių ambasados taip pat nepranešė apie ketinimus evakuoti savo darbuotojus.
Ukrainos URM taip pat pažymėjo, kad kol kas nėra planuojama evakuoti ir Ukrainos atstovybės diplomatų iš Rusijos.
Rusija nuo spalio pabaigos telkia kariuomenės pajėgas pasienyje su Ukraina. Pasak Ukrainos gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo, jau gruodžio pradžioje netoli Ukrainos sienų ar laikinai okupuotose teritorijose buvo daugiau nei 94 tūkst. rusų karių ir karininkų.
Į Baltarusiją kitą mėnesį vyksiančioms bendroms pratyboms atvyko pirmieji Rusijos kariai
Vasario 10–20 dienomis vyks bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Sąjungos ryžtas“, o iki pačių mokymų bus įvertinta pajėgų parengtis, antradienį pranešė Minskas.
„Patikrinimas vyks dviem etapais. Pirmajame etape iki vasario 9 dienos planuojama per trumpą laiką išnagrinėti pajėgų perdislokavimo ir grupuočių sudarymo pavojingomis kryptimis klausimus“, – pranešė baltarusių Gynybos ministerija.
Taip pat bus mokomasi ginti strategiškai svarbius objektus ir sieną, bus įvertinti oro erdvės gynybos pajėgumai.
„Antrajame patikrinimo etape vasario 10–20 dienomis vyks bendros pratybos „Sąjungos ryžtas 2022“, – pažymėjo ministerija.
Baltarusija antradienį taip pat pranešė, kad į šalį atvyko pirmieji rusų kariai, rengiantis karinėms pratyboms, paskelbtoms tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl kaimyninės Ukrainos.
Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rengia kovinės parengties pratybas dėl besitęsiančios įtampos, „taip pat ir prie vakarinių ir pietinių Baltarusijos Respublikos sienų“.
Kiek karių dalyvaus – nepranešama
Nei Rusija, nei Baltarusija nepasakė, kiek karių dalyvaus pratybose.
Anot Minsko, pagal pratybų scenarijų, Baltarusijos ir Rusijos kariai mokysis sustiprinti pasienio ruožus prasiskverbus priešui, užkirsti kelią ginkluotės pristatymui ir kitokiai destabilizuojančiai veiklai.
Daliniai taip pat ieškos ir likviduos išgalvoto priešo diversantus ir žvalgus, koordinuos savo veiksmus ir stabilizuos padėtį po operacijų, pranešė Gynybos ministerija.
„Planuojama, kad būsimame patikrinime dalyvaus dalis Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų ir priemonių, taip pat karinio vadovavimo institucijos, virtinė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Rytų karinės apygardos karinių dalinių“, – nurodoma pranešime.
Pasak ministerijos, mokymai daugiausia vyks poligonuose netoli Baranovičių, Asipovičių, Bresto, Ašiužos ir Damanovos. Taip pat planuojama naudoti Baranovičių, Lunineco, Lydos ir Mačuliščių aerodromus.
„Pagrindinis priemonių rezultatas bus karinės vadovybės ir pajėgų gebėjimo vykdyti Sąjungos valstybės karinio saugumo užtikrinimo užduotis įvertinimas“, – sakoma pranešime.
Pasak Baltarusijos gynybos ministro padėjėjo karinio bendradarbiavimo klausimais Aleho Voinovo, abiejų šalių pajėgos reguliariai dalyvauja bendrose pratybose, siekiant užtikrinti Sąjunginės valstybės saugumą.
Gynybos ministerijos teigimu, išsamus „Sąjungos ryžto“ veiksmų planas dar iki galo neparengtas.
„Atsižvelgiant į parametrus (dalyvaujančių kadrų skaičius, pagrindinių ginkluotės ir įrangos sistemų dydis), apie būsimą patikrinimą nebūtina pranešti pagal 2011 metų Vienos dokumentą“, – nurodė ministerijos atstovai.
Pranešimas apie bendras karines pratybas pasirodė pastaraisiais mėnesiais tarp Vakarų ir Rusijos augant įtampai dėl Ukrainos saugumo. Ukraina, artima Vakarų sąjungininkė ir Baltarusijos kaimynė, jau kelerius metus kovoja su promaskvietiškais separatistais šalies rytuose.
Planai parengti dar gruodį
Rusija prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir pareikalavo garantijų, kad ši jos kaimynė ir kitos buvusios sovietinės respublikos niekada nebus priimtos į NATO.
Pasak autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, planus dėl pratybų su Rusija jis parengė gruodį, drauge su savo sąjungininku, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tuo metu to nepaskelbė.
Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Valfovičius savo ruožtu pirmadienį sakė, kad Minskui nerimą kelia didėjantis NATO karinis aktyvumas netoli Baltarusijos sienų.
„Didinamos kaimyninių šalių kariuomenės, intensyvinami kariniai mokymai. Tai vyksta ne vien Lenkijoje ir Lietuvoje, kurios yra Aljanso narės – jų militarizacija yra nuspėjama. Tačiau siekdama įtikti savo kuratoriams Vakaruose nuo jų neatsilieka ir mūsų pietinė kaimynė Ukraina, – kalbėjo A. Valfovičius.
„Kaimyninių valstybių agresyvi ir destruktyvi politika nė kiek neskatina išsaugoti ir vystyti kaimyniškus santykius. Bet kuriuo metu gali įvykti provokacija ir įvyks nepataisomas dalykas“, – teigė jis ir pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai Baltarusija privalo būti pasiruošusi veikti „nedelsdama ir ryžtingai“, tiek savarankiškai, tiek kaip Maskvos vadovaujamos regiono pajėgų grupės narė.
A. Lukašenka nenurodė, kiek karių dalyvaus pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, bet sakė, kad jų metu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas scenarijui, numatančiam situaciją, kai Baltarusijos kariuomenė yra priversta „priešintis iš Vakarų ateinančioms pajėgoms“.
Beveik tris dešimtmečius valdantis Baltarusijos lyderis pratybas teisino tuo, kad prie jo šalies sienų su Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybėmis esą telkiamos pajėgos.
Jis apkaltino Ukrainą telkiant tūkstančius karių, bet įrodymų nepateikė. A. Lukašenka taip pat sakė, kad Varšuva paprašė NATO dislokuoti „logistikos, tiekimo ir techninės paramos ešelonų tinklą“.
Rusija neigia, kad dislokuodama pajėgas prie Ukrainos ji rengiasi sausumos puolimui, ir kaltina NATO brovimusi prie jos sienų. Maskva pareikalavo, kad Vašingtono vadovaujamas Aljansas nebepriimtų naujų narių, ir konkrečiai paminėjo Ukrainą bei Sakartvelą. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
