Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Naheed Akhtar, 41-erių, paskambino pranešti apie pavogtą telefoną, kol jos devynių mėnesių sūnus Rehanas Khanas buvo vienas paliktas vonioje. Grįžusi į vonią, N. Akhtar rado vaiką skęstantį veidu žemyn.
Paliktas vienas, berniukas patyrė smarkų galvos smegenų pažeidimą. Greitosios pagalbos tarnybos atskubėjo į įvykio vietą, ir po 15 minučių sugebėjo vaiką atgaivinti. Tačiau berniukas patyrė gyvenimą pakeitusius sužalojimus, dėl kurių po dvejų metų mirė.
Ieškovė, advokatė Rosina Cottage sakė: „Ši byla apima mažo berniuko mirtį, kurio gyvybė užgeso ankstyvą 2018 m. gegužės 2-osios rytą – jam buvo vos dveji su puse.“
Rehanui buvo vos devyni su puse mėnesio, kai jis 2016 m. liepos 4 d. vos nenuskendo vonioje, ir patyrė smarkų galvos smegenų pažeidimą.
„Patirtas smegenų pažeidimas buvo toks stiprus, kad berniukas buvo paralyžiuotas, negebėjo komunikuoti, jam išsivystė epilepsija, jis apako. Išleidus iš ligoninės, jam reikėjo iki 16-os valandų priežiūros kasdien“, – sakė R. Cottage.
N. Akhtar du mažus vaikus paliko vienus vonioje, kad galėtų paskambinti į policiją ir pranešti, kad buvo pavogtas jos telefonas. Grįžusi į vonios kambarį, vandenyje ji rado nebejudantį vaiką. Teisme R. Cottage teigė: „2016 m. liepos 4 dienos rytą buvo skambinta du kartus.“
„Pirmiausia, 11 minučių trukęs skambutis, kuriame ji pranešė apie pavogtą telefoną, o po jo, trumpas skambutis jos vyrui. Pagal pokalbių trukmę, vaikai vieni buvo apie 13 minučių. Klausant pokalbių įrašų, yra aišku, kad moteris nebuvo vonios kambaryje. Negirdėti jokių garsų, kurie leistų teigti, kad ji buvo netoli vonios kambario“, – pasakojo ieškovė.
Po incidento H. Akhtar davė net kelis skirtingus parodymus, o vienu metu teigė, kad berniuką į vandenį galėjo įsitempti kitas vonioje buvęs vaikas.
Moterį gynusi advokatė Nadeem Mian sakė: „Vis kreipiamas dėmesys į įvykio atpasakojimų neatitikimus, tačiau prisiminkite, kad moteris tuo metu patyrė šoką, paniką ir kaltę. Po beveik ketverių metų, šis kaltės jausmas pasireiškia atsakomybės už žiaurų elgesį su vaikais prisiėmimu.“
Advokatė N. Mian teisėjui sakė, kad po vaiko mirties, moteris patyrė neįsivaizduojamą skausmą.
Redingo karūnos teisme vykusio posėdžio metu teisėjas sakė kaltinamajai, kad vaikas mirė dėl jos nesirūpinimo ir aplaidumo. Teisėjas sakė: „Jums jūsų reikalai buvo svarbesni, nei sūnaus saugumas, ir jūs nusprendėte paskambinti dėl pavogto mobilaus telefono bei kitų kasdienių rūpesčių, vietoje to, kad užtikrintumėte savo sūnaus ir jo sesės saugumą vonioje. Nesakyčiau, kad tai buvo tik situacijos neįvertinimas, nors paprastai ir esate rūpestinga ir užjaučianti motina.“
„Yra viena sunkinanti aplinkybė. Nors jūs bendradarbiavote su policija, tyrimo metu davėte kelis nesutampančius parodymus, siekdama sumažinti savo atsakomybę dėl to, kas įvyko. Visa tai negali būti nurašoma tik šokui ar panikai“, – sakė teisėjas.
Nepaisant tragiškos mirties, aukštesniojo teismo teisėjas paaiškino, kad po įvykio moteris susilaukė dar vieno vaiko, ir dabar namie prižiūri keturis vaikus.
Teisėjas sakė: „Mažo vaiko mirtis paprastai yra per rimtas nusikaltimas, kad laisvės atėmimo bausmė būtų atidėta. Tačiau tai yra pirmas jūsų teisės pažeidimas ir jūs rūpinatės keturiais savo vaikais. Jūsų šeimyninis gyvenimas nebuvo sugriautas. Tačiau svarbiausia, jūs praradote savo sūnų ir jūs turėsite gyventi su ta mintimi, kad už tai yra atsakingas jūsų aplaidumas.“
N. Akhtar paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta dvejiems metams.
