Karo metu J. Prigožinas garsiausiai linksniuotas dėl to, kad vadovavo privačiai samdinių armijai, vadinamai „Wagner“ grupe, o jos samdiniai kovojo įvairiuose pasaulio vietose ir pasižymėjo ypatingu žiaurumu. „Wagner“ grupė aktyviai dalyvavo ir Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, Rusijos pusėje.
J. Prigožinas, kuriam ir pačiam nebuvo svetimas Rusijos kalėjimas, užverbavo „Wagner“ grupei tūkstančius nuteistų nusikaltėlių – kad ir kokie sunkūs jų nusikaltimai – tol, kol jie sutiko už jį kovoti Ukrainoje. Skaičiuojama, kad Ukrainoje žuvo per 10 tūkst. „Wagner“ samdinių.
Prieš Rusijai pradėdamas didžiausiame kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, J. Prigožinas buvo apkaltintas kišimusi į JAV rinkimus ir Rusijos įtakos Afrikoje plėtimu.
O prieš tai jis pardavinėjo dešrainius ir vadovavo maitinimo įmonei, su kuria buvo sudaryta sutartis tiekti maistą Kremliui, taip pelnydamas „Putino virėjo“ pravardę.
Galiausiai, vykstant karui Ukrainoje, Prigožino santykiai su Rusijos kariuomene tapo labai įtempti. Jis ne kartą kritikavo aukščiausią Rusijos karinę vadovybę, teigdamas, kad ji gaili „Wagner“ samdiniams amunicijos.
Vienu metu Prigožinas netgi apkaltino gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą išdavyste.
Trumpa biografija: Jevgenijus Prigožinas
Putino virėju vadintas Jevgenijus Prigožinas buvo vienas Putino režimo rėmėjų ir jo bendrininkų. Tad kaip šis asmuo iškilo ir tapo turtingu šiuolaikinėje Rusijoje?
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org, siekdamas paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
J. Prigožinas buvo Rusijos verslininkas, restoranų, maitinimo paslaugų teikimo įmonės savininkas.
Jis gimė 1961 m. birželio 1 d. tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), 1977 m. baigė internatinę sporto mokyklą. Sulaukęs 18 metų, Prigožinas buvo nuteistas dėl „vagystės“, o 1981–1990 metais atliko bausmę kolonijoje-gyvenvietėje dėl „plėšimo“, „sukčiavimo“, „nepilnamečių įtraukimo į prostituciją“.
Išėjęs iš kalėjimo Leningrade organizavo dešrainių prekybos tinklą, o netrukus kartu su bendraklasiu iš internatinės mokyklos tapo pirmojo privačių maisto prekių parduotuvių tinklo Sankt Peterburge „Kontrast“ vadovu. Verslas atnešdavo pelno, o nuo kitų metų jis ėmėsi restoranų verslo, atidarė daugybę elitinių įstaigų („Senieji papročiai“, „Septyni keturiasdešimt“, „Stroganovo kiemas“, „Rusiškas kičas“ „New Island“), taip pat sukūrė maitinimo paslaugų teikimo įmonę – „Concord Catering“.
Prigožino restoranai buvo paklausūs Sankt Peterburgo politinio ir kriminalinio elito tarpe, jo restoranuose susitikdavo ir tarptautiniai lyderiai. Prigožinas įgijo V. Putino pasitikėjimą sukūręs gerus santykius su jo aplinka.
2002–2012 metais Jevgenijus Prigožinas tapo greito maisto tinklo „Blin! Donaldas“, kurio pagrindu 2010 metais buvo sukurta gamykla „Konkord – maitinimo paslaugos“, savininku. Bendra projekto kaina siekė 53 mln. dolerių, iš jų 43 mln. dolerių paskolą suteikė valstybinis „Vnešekonombank“.
Vladimiras Putinas asmeniškai dalyvavo gamyklos atidaryme. Per „Konkord“ kompaniją Prigožinas tiekė paruoštus patiekalus Sankt Peterburgo mokykloms. Tačiau po metų Sankt Peterburgo gamyklos darbas buvo sustabdytas, kadangi moksleivių tėvai skundėsi dėl gaminių kokybės, vėliau Prigožinas susitelkė į Maskvos rinką.
Pradėjęs nuo maisto tiekimo mokykloms, ėmėsi rusų kariuomenės. 2012 m. su Jevgenijumi Prigožinu susijusios įmonės gavo daugiau nei 90 proc. užsakymų dėl maitinimo kariniuose daliniuose, o per dvejus metus Prigožino įmonės uždirbo 92 mlrd. rublių. Prabangūs valstybiniai banketai, įskaitant banketus prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino inauguracijos proga, tapo Prigožino skiriamuoju ženklu, dėl kurio jis vadinamas „Putino virėju“.
Be restoranų ir maitinimo verslo, Jevgenijus Prigožinas dalyvauja didelio masto statybos ir žiniasklaidos projektuose. Taigi „Prigožino“ statiniai be konkurso buvo atrinkti kaip subrangovai „Teismų kvartalo“ Sankt Peterburge statyboms, kurių vertė 35,7 mlrd. Remiantis RBK tyrimu, 2014 m. Prigožinas sukūrė ir pradėjo finansuoti Federalinę naujienų agentūrą, vieną didžiausių žiniasklaidos organizacijų Rusijoje.
2016 metais Jevgenijus Prigožinas buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą. 2018 metais JAV sankcijos buvo pritaikytos Prigožinui bei Federalinei naujienų agentūrai priklausančiai bendrovei „Europolis“.
Nuopelnai Putino režimui
Jis Putino režimui nusipelnė dėl platinamos valstybinės propagandos, dezinformacijos ir netikrų naujienų sistemos finansavimo ir koordinavimo, nelegalių ginkluotų grupuočių rėmimo ir korupcijos.
Prigožinas garsėjo savo veiklos įvairiapusiškumu ir visais atvejais aptinkame akivaizdžių korupcijos pėdsakų, akivaizdaus profesionalumo stokos ir iniciatyvaus lojalumo. Buvusio plėšiko, aferisto ir sutenerio Prigožino neslėgė moralės normų našta, todėl jis noriai priėmė „gležnus“ savo šeimininko įsakymus.
Prigožinas mažiausiai domėjosi demokratiniais pokyčiais ir teisingu teismo procesu, nes jis, Tyrimų valdymo centro duomenimis, buvo tiesiogiai susijęs su žmogaus nužudymu. 2004 m. FSB pradėjo bylą dėl Dmitrijaus Sokolovo, kuris nuskendo po konflikto su Jevgenijumi Prigožinu, mirties.
Tyrimų valdymo centras paskelbė išrašą iš Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios direkcijos pateiktos bylos dėl Sokolovo mirties. Remiantis įvykių rekonstrukcija, 2004 m. rugpjūčio 15 d. Jevgenijus Prigožinas smogė Dmitrijui Sokolovui, pasipiktinusiam tuo, kad Sokolovas be leidimo atėjo į jo restoraną-laivą „New Island“. Dėl sumušimo Sokolovas įkrito į vandenį ir nuskendo. Pastebėtina, kad dvi baudžiamosios bylos, iškeltos dėl Sokolovo mirties fakto, dingo.
Pasaulyje išgarsėjo dėl „trolių fabriko“ rėmimo
Prigožinas išgarsėjo visoje šalyje, o vėliau ir visame pasaulyje dėl propagandos finansavimo, „trolių fabriko“ rėmimo ir netikrų naujienų skelbimo. 2013 metų rugsėjį tapo žinoma apie Sankt Peterburge esančio „trolių fabriko“ („Internet Research Agency“), kurio darbuotojams buvo mokama už opoziciją kritikuojančių ir V. Putino vyriausybę remiančių komentarų skelbimą internete.
Remiantis „Anonymous International“ įsilaužėlių grupės paskelbta informacija, ši veikla buvo finansuojama per Jevgenijaus Prigožino įmones. Remiantis RBK tyrimu, 2014 m. Prigožinas sukūrė ir pradėjo finansuoti Federalinę naujienų agentūrą. 2016 metais BBC Rusijos tarnyba aptiko ryšį tarp Jevgenijaus Prigožino žiniasklaidos projektų ir opozicionierių sumušimo Sankt Peterburge.
Žurnalistų duomenimis, daugiau nei 800 žmonių pateko į opozicionierių kartoteką, paskelbtą „Kto jest kto“ svetainėje. Paskelbus asmeninius duomenis, sąraše esantys žmonės sulaukė grasinimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta pridurti, kad Prigožinas buvo vienas iš pseudodokumentinio propagandinio filmo apie politinę opoziciją „Protesto anatomija“ autorių ir rėmėjų.
Vadovaujantis vadinamąją „Gerasimovo doktrinos“ logika, Kremlius kuria ir plėtoja Rusijos netiesioginio įsikišimo į konfliktus visame pasaulyje variantus, siekdamas destabilizuoti nusistovėjusią pasaulio tvarką ir ardyti demokratines institucijas besivystančiame pasaulyje.
Tokio kišimosi agentai gali būti tiek privačios karinės įmonės, tiek Kremliui artimi propagandos ir dezinformacijos ištekliai. Prigožinas buvo siejamas su „Wagner“ vadovu Dmitrijumi Utkinu, kuris 2014–2015 metais dalyvavo susirėmimuose Ukrainos Luhansko ir Donecko srityse, taip pat Sirijos kampanijoje 2014–2017 metais.
2017 metų birželį „Wagner“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą. 2018 metais žuvę žurnalistai Orchanas Džemalis, Aleksandras Rastorgujevas ir Kirilas Radčenko tyrė PMC Vagner veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje. Daugelis žiniasklaidos priemonių, visuomenės veikėjų ir organizacijų siejo žurnalistų mirtį su Prigožino globotinių veikla. „Dosjė“ centro duomenimis, „Wagner Group“ pastaraisiais metais didino savo buvimą visame Afrikos žemyne.
2018 m. specialusis patarėjas Robertas Muelleris, tyręs Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV rinkimus, apkaltino Prigožiną vadovaujant Trolių fabrikui, kuris buvo Rusijos kišimosi į rinkimus priešakyje. Remiantis kaltinimu, kad Prigožino interneto tyrimų agentūra pradėjo informacinį karą prieš JAV, kurdama netikras paskyras socialiniuose tinkluose ir skleisdama melagingas naujienas. Europos žvalgybos agentūros kaltina šią struktūrą skleidžiant melagingą informaciją socialiniuose tinkluose, siekiant paaštrinti socialinius ir politinius prieštaravimus Vakaruose.
Būdamas monopolistu, kūdikių ir mokyklinio maisto rinkoje Maskvoje ir kituose miestuose, Prigožinas buvo atsakingas už šigeliozės, žarnyno infekcijos ir dizenterijos protrūkius Maskvos mokyklose ir darželiuose. Susirgimai buvo susiję su nekokybišku maistu iš „Konkordo“ padalinių.
2019 metais tapo žinoma, kad Jevgenijaus Prigožino polittechnologai aktyviai dalyvavo rinkimų į Maskvos miesto Dūmą kampanijoje. Jų darbo esmė glūdėjo veiksmuose prieš opoziciją. Žinomas tokių veiksmų pavyzdys – melagingas Iljos Jašino apkaltinimas, kad jis Maskvoje partrenkė pėsčiąjį, taip pat netikras vaizdo įrašas, kuriame jis esą spardė katę. Kitas pavyzdys – situacija, kai Liuboves Sobol parašų rinkėjai, nežinomi žmonės apipylė išmatomis.
2016 metais Jevgenijus Prigožinas buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą dėl dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos konflikte. 2017 metais į išplėstinį sankcijų sąrašą pateko Rusijos vaikus nuodijančio koncerno „Konkord“ valdymo įmonės „Konkord – maitinimo paslaugos“ ir „Konkord Management and Consulting“. 2018 metais į JAV sankcijų sąrašą pateko Prigožino bendrovė Europolis ir Federalinė naujienų agentūrą.
Mįslingą žūtis
Rugpjūčio 23 d. Tverėje, Rusijos Federacijoje, sudužo nedidelis privatus lėktuvas, kuriuo skrido 10 žmonių, tarp jų ir J. Prigožinas, bei jo garsi dešinioji ranka Dmitrijus Utkinas.
Lygiai prieš du mėnesius – birželio 23-ąją – J. Prigožinas surengė maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, reikalaudamas atleisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
J. Prigožinas Rusijos gynybos ministeriją ištisus mėnesius kaltino bandymu „pasisavinti“ jo privačios karinės bendrovės pergales, skundėsi, kad jo kovotojai negauna šaudmenų.
Birželio 23 ir 24 dienomis įtampa peraugo į trumpalaikį sukilimą.
Tūkstančiai samdinių, paėmę ginklus, iš pietų Rusijos pajudėjo Maskvos link, siekdami nuversti šalies karinius vadovus.
Sukilimas baigėsi Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų turėjo persikelti į šią Rusijos sąjungininkę.
Kai kurie kovotojai išvyko į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.
