„Rusijos nuostoliai pradeda artėti prie maždaug 180 000 žuvusių ar sužeistų karių“, – interviu televizijai TV2 sakė Norvegijos gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas, nenurodydamas, kaip šie skaičiai buvo apskaičiuoti.
Su Rusija sieną turinti Norvegija yra NATO narė nuo pat organizacijos įkūrimo 1949 metais.
„Ukrainos nuostoliai tikriausiai viršija 100 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to... yra apie 30 000 [Ukrainos] civilių, žuvusių šiame baisiame kare“, – sakė norvegų generolas.
Maskva ir Kyjivas ištisus mėnesius nėra pateikę patikimų duomenų apie savo nuostolius.
Lapkritį Jungtinių Valstijų kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley sakė, kad žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 000 Rusijos karių ir kad žuvusių ar sužeistų Ukrainos karių skaičius tikriausiai yra panašus.
Šių duomenų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Nepaisant didelių nuostolių, „Rusija yra pajėgi tęsti [šį karą] gana ilgai“, sekmadienį sakė E. Kristoffersenas, turėdamas omenyje Maskvos mobilizacijos ir ginklų gamybos pajėgumus.
„Didžiausią nerimą kelia tai, ar Ukraina sugebės neleisti Rusijos oro pajėgoms įsitraukti į karą“, – teigė jis ir pridūrė, kad iki šiol Ukrainai tai pavyko padaryti dėl priešlėktuvinės gynybos.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija daugiausiai smūgių sudavė tolimojo nuotolio raketomis.
E. Kristoffersenas taip pat paragino skubiai pristatyti Ukrainai kovinių tankų, kurių siuntimą iki šiol daugiausia stabdo Vokietija.
„Jei jie ketina pereiti į puolimą žiemą, jiems (ukrainiečiams) to reikia greitai“, – pridūrė norvegų generolas.
Nepaisant Ukrainos ir kelių Europos šalių raginimų Berlynas penktadienį atsisakė tiekti Kyjivui savo tankus „Leopard“.
Šiuos sunkiuosius tankus turi kelios kitos Europos šalys, įskaitant Norvegiją, tačiau jų pristatymas Ukrainai teoriškai priklauso nuo Vokietijos leidimo.
