Antivakserių (žmonių, nenorinčių skiepytis nuo COVID-19, – red. past.) kova už teisę į nesiskiepijimą, rodosi, pasisuko kiek netikėta jiems patiems kryptimi. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad skiepijimasis turėtų būti privalomas, daugelis šalių renkasi „antivakserių aukojimo“ politiką. Aišku, niekas ciniškai žmonių gyvybių neaukoja tiesiogine prasme, tačiau ir versti skiepytis, kad būtų išvengta protrūkių, taip pat niekas neketina. Tų šalių, kuriose yra pasiektas daugumos paskiepytų suaugusiųjų kriterijus, vadovai nemato kitos išeities, kaip tik grįžti į normalų gyvenimą su rizika, kad gali susidurti su nepasiskiepijusių žmonių sunkių susirgimų protrūkiais.
Vos kelios valstybės taiko dalinį priverstinį skiepijimą
Iš didesnių valstybių kol kas tik Rusija pasirinko ryškiau pastebimo priverstinio skiepijimo politiką, ir tai dalinio – beveik pusėje regionų, įskaitant didžiausius šalies miestus, privalomai skiepijami tiesiogiai su dideliu žmonių srautu dirbantys sektoriai. Tačiau Kremlių tokių priemonių verčia imtis apverktina vakcinavimo situacija – vos 14 proc. gyventojų yra paskiepyta nuo koronaviruso.
Didžioji Britanija nuo liepos 20-osios panaikino faktiškai visus koronaviruso pandemijos draudimus, nepaisant to, kad šią vasarą vėl ženkliai išaugo naujų atvejų, siejamų su plintančia delta atmaina, skaičius.
Privalomi skiepai kol kas pasaulyje yra vos trijose valstybėse: Tadžikijoje, Turkmėnijoje ir Vatikane.
Prancūzijoje, Rusijoje (dalyje regionų), JAV (kai kuriose valstijose), Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Kazachijoje taikoma tam tikrų visuomenės grupių privalomo skiepijimo politika (dažniausiai tai yra medicinos sektoriaus darbuotojai).
Ribojimų atsisakymas – ateities politika?
Toje pačioje Rusijoje, nepaisant jau kelis mėnesius siaučiančios pandemijos bangos ir perpildytų ligoninių, šalies valdžia (kiek netikėtai net ir paties rusams) nusprendė švelninti ribojimus. Maskva nuo šio pirmadienio atšaukė QR kodų reikalavimo maitinimo įstaigose, o savo veiksmus aiškino geresnėmis epidemiologinėmis prognozėmis ir darbo vietų išsaugojimo būtinybe.
„Dėl pagerėjusios situacijos ir geros vakcinacijos dinamikos mes priėmėme eilę svarbių sprendimų <...> Nuo liepos 19-osios atšaukiama QR kodus maitinimo įstaigose“, – pareiškė miesto meras Sergejus Sobianinas.
Rusijoje ekspertai tai dar aiškina ir artėjančiais rinkimais į Dūmą šį rudenį. Valdžia susidūrė su aršiu savo elektorato pasipriešinimu pandemijos ribojimams, ypač po naujienų apie privalomą skiepijimą paskelbimą, todėl baiminasi, kad žmonės savo nepasitenkinimą gali išreikšti balsavimu.
Kiek anksčiau Kremlius patvirtino, kad svarstymų dėl galimo naujo „lokdauno“ įvedimo nėra.
„Niekas nenori jokių lokdaunų, ir taip, tai nėra derybų klausimas, – pažymėjo Rusijos prezidento V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Apie tai nėra kalbama“.
Prancūzijoje taip pat auga susirgimų skaičius, tačiau karantinas buvo atšauktas dar birželio 20-ąją, 10 dienų anksčiau nei planuota. Atšauktas ir reikalavimas lauke dėvėti kaukę. Veikia restoranai, kavinės ar barai. Renginiuose norintys lankytis asmenys turi tik pateikti įrodymą, kad yra persirgę, vakcinuoti ar nesergantys koronavirusu.
Nuo birželio pabaigos restoranai, barai, muziejai ir viešbučiai veikia ir Vokietijoje. Kaukės privalomos tik parduotuvėse ir viešajame transporte. Analogiška situacija ir Italijoje ar Danijoje, bei kitose Europos šalyse.
Ribojimų atsisakoma – skatins vakcinuotis
Kas leidžia šalims keisti savo ankstesnę ribojimų politiką? Du pagrindiniai faktoriai: įsibėgėjusi vakcinacija ir užsitęsusių ribojimų sukeltas žmonių nepasitenkinimas.
Daugelio šalių valdžios susidūrė su dilema: kaip reaguoti į dėl delta atmainos augantį koronavirusu sergančių žmonių kiekį? Ir sprendimas, skirtingai nei pernai, bent jau kol kas yra atšaukti ribojimus ir leisti persirgti tiems, kurie nenori skiepytis.Tam yra keli argumentai: visų pirma dalis valstybių jau pasiekė bent kiek solidesnį vakcinuotų žmonių skaičių bendroje populiacijoje, antra – užsitęsę ribojimai skaudžiai kerta per ekonomiką ir kitas svarbias žmonių gyvenimo sritis, tokias kaip medicinos paslaugos ar mokslai. Pavyzdžiui, Izraelyje net 90 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių yra paskiepyta, viso yra paskiepyta 56 proc. visų izraeliečių.
Didžioji Britanija nuo liepos 20-osios panaikino faktiškai visus koronaviruso pandemijos draudimus, nepaisant to, kad šią vasarą vėl ženkliai išaugo naujų atvejų, siejamų su plintančia delta atmaina, skaičius.
Aukoti visų gyvenimo kokybės vardan tų, kurie potencialiai gali sunkiai susirgti ir nesutinka skiepytis, šalys atsisako. Skiepais apsaugojus rizikos grupes ir dalį tų, kurie patys suprato vakcinacijos svarbą, renkamasi nuimti ribojimus ir bandyti „išmokti gyventi su virusu“.
Prancūzija turi „išmokti gyventi su virusu“ ir nesitikėti dar vieno lokdauno, kuris sustabdytų naujos COVID-19 atmainos plėtrą, RFI cituojamas vienas iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono artimiausių komandos narių Clementas Beaune. „Mes privalome sugyventi su virusu, o tai reiškia, kad neuždarinėsime visko iš naujo ir mūsų pozicija nebėra tokia sudėtinga, kokia buvo anksčiau, nes turime vakciną“, – pareiškė jis.
Tiesa, šalies sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas perspėjo, kad dabar augantis naujų atvejų skaičius gali netrukus pradėti augti „kartais“, jeigu nebus imtasi veiksmų. Tačiau prancūzų protesto prieš ribojimus akcijos, didelės dalies gyventojų vakcinavimas (apie 41 proc.) ir valdžios nenoras dar labiau bloginti ekonominės situacijos galimai nulems tai, kad tokių ribojimų, kuriuos matėme pernai, jau nebeišvysime.
JAV ir Izraelyje – vakcinavimo poveikio įrodymai
Vienas svarbiausių argumentų nenorui įvedinėti ribojimų yra naujausi pavyzdžiai iš JAV ir Izraelio. Vos vienas iš 61 Izraelio ligoninėse dėl COVID-19 šiuo metu gydomų asmenų iki 60 metų yra sunkios būklės ir yra pilnai skiepytas, skelbiama „The Times of Israel“.
Palyginimui, paviešinta ataskaita rodo, kad 24 sunkios būklės bet kokio amžiaus pacientai nebuvo skiepyti; 36 – sunkios būklės vyresni nei 60 metų asmenys. Pažymima, kad šiuo metu Izraelyje nėra nė vieno dėl COVID-19 gydomo iki 50 metų sunkios būklės asmens iki 50 metų amžiaus. Tačiau net 14 jaunesnių nei 50 metų neskiepytų asmenų yra gydomi ligoninėje sunkios būklės, du iš jų – jaunesni nei 40 metų.
JAV dar birželio 30-ąją paskelbta, kad beveik visos su COVID-19 susijusios mirtys yra tų žmonių, kurie nebuvo vakcinuoti. Gegužės mėnesį šioje šalyje iš daugiau nei 107 tūkst. ligoninėje atsidūrusių žmonių, tik 1,2 tūkst. (apie 1,1 proc.) buvo skiepyti. Ir vos 150 mirties atvejų iš 18 tūkst. (apie 0,8 proc.) per tą patį laikotarpį teko visiškai vakcinuotiems žmonėms.
Britanijos medikai: aukojama vaikų ateitis
Tiesa, toje pačioje Didžiojoje Britanijoje toli gražu ne visiems patinka valdžios sprendimas atšaukti draudimus drastiškai augant susirgimų skaičiui.
Mokslininkai nerimauja, kad atlaisvinus ribojimus Anglija gali pavirsti naujų, potencialiai vakcinai atsparių atmainų gamykla. Ekspertai taip pat perspėjo, kad toks veiksmas neproporcingai stipriai pavojingas jauniems britams, nes vakcinacija šalyje galima tik nuo 18 metų.
„Ši strategija rizikuoja sukurti visą kartą žmonių su chroniškomis sveikatos problemomis ir neįgalumu, o asmeninį ir ekonominį to poveikį jausime dar dešimtmečius“, – CBS cituojamas 1,2 tūkst. britų mokslininkų pasirašytas atviras laiškas „The Lancet“ moksliniame žurnale.
„Mes manome, kad (Jungtinės Karalystės) valdžia leidžiasi į pavojingą ir neetišką eksperimentą“, – rašoma laiške.
