Brazilija jau paskelbė sutrauksianti papildomas pajėgas pasienyje su Venesuela po to, kai šios šalies lyderis Nikolas Maduro paskelbė apie ketinimus aneksuoti kaimyninės Gajanos didžiąją teritorijos dalį. Ekspertai pažymi, kad karinio konflikto tikimybė nėra didelė, tačiau esminiu faktoriumi gali tapti neramumus visame pasaulyje sėjanti ir JAV pretenzijas kelianti Rusija.
Vakarų Gajanos arba kitaip Gajanos-Esekibo teritorija Gajanoje yra turtinga naftos ir kitų gamtos išteklių žemė. Nepaisant to, kad teritorinės Venesuelos pretenzijos čia siekia daugiau nei šimtmetį, dar iki 2015-ųjų Karakasas iš esmės jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Tačiau tuomet minimos teritorijos teritoriniuose vandenyse buvo aptikti milžiniški naftos telkiniai, kurie staigiai pavertė Gajaną potencialiai labai turtinga valstybe.
Tradicinis JAV apkaltinimas ir kelionė į Kremlių
2023-ųjų rugsėjį vykusios JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu Venesuela pareiškė, kad „JAV ketina pasisavinti mūsų naftos resursus“. O tai jau atitinka Kremliaus propagandos liniją. Rusija lygiai taip pat prieš užpuldama Ukrainą akcentavo, kad „NATO skverbiasi į rytus“ ir „JAV valdo Ukrainą bei gviešiasi resursų“.
Venesuela piktinasi tuo, kad nebuvo įtraukta į iš dangaus pašonėje nukritusio pinigų pyrago dalybas: JAV naftos pramonės gigantė „Exxon Mobil“ pasirašė naftos gavybos sutartį su Gajana ir tuo įsiutino Karakasą.
Maža to, JAV dar buvo apkaltinta „noru įrengti ginčytinoje teritorijoje savo karinę bazę“. Prisimenant Rusijos argumentus dėl Krymo, kurį aneksavo „tam, kad neatitektų NATO“, Venesuelos kitus žingsnius prognozuoti nėra sudėtinga: „Siekiant užkirsti kelią JAV planuojamai Gajanos okupacijai į teritoriją įvedamos Venesuelos pajėgos“.
Vos paskelbus apie referendumo Venesueloje, kuriame 95 proc. gyventojų pasisakė už Esekibos „susigrąžinimą“, Kremlius pranešė apie šių metų gruodį vyksiantį N. Maduro vizitą Maskvoje ir jo susitikimą su V. Putinu.
Susitikimo tema kol kas nėra atskleidžiama, tačiau po Venesuelos pateiktų kaltinimų JAV ir referendumo rezultatų paskelbimo galima tikėtis, kad Karakasas iš Maskvos prašys pagalbos, galimai ir karinės.
Venesuelos ir Gajanos konflikto istorija
Gajanos-Esekibo regionas užima 159 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą ir sudaro maždaug du trečdalius visos Gajanos teritorijos.
Dėl Gajanos-Esekibo regiono šimtmečius vyko teritoriniai ginčai. Karakasas teigia, kad regionas atiteko Venesuelai po to, kai XIX a. pradžioje šalis gavo nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Tačiau 1899 m. tarptautinis arbitražo teismas Paryžiuje priteisė šią teritoriją Didžiajai Britanijai, kuri joje įkūrė savo koloniją – Britų Gvianą.
1966 m. Didžioji Britanija perdavė valdymą vietos valdžios institucijoms ir taip susikūrė nepriklausoma Gajanos valstybė, kuriai atiteko visos buvusios kolonijos žemės.
Palikdama Gajaną, Didžioji Britanija sudarė sutartį su Venesuela, pagal kurią situacijai ginčytinose teritorijose kontroliuoti bus sudaryta speciali komisija, į kurią įeis Venesuelos ir Gajanos atstovai. Tačiau tokia komisija iki šiol nebuvo sudaryta.
Venesuela nuo XIX a. pabaigos ginčija Paryžiaus arbitražo sprendimą kaip neobjektyvų ir neteisėtą, ir teigia, kad ją tenkins tik visiškas jo panaikinimas.
2018 m. Gajana pateikė ieškinį JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui, reikalaudama, kad šis kartą ir visiems laikams patvirtintų, jog Gajana-Esekibo yra teisėta šalies dalis. Tačiau teismo verdikto vis dar nėra.
Venesuela nepripažįsta Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos spręsti šį klausimą, tačiau pastaruosius daugiau nei penkerius metus ištikimai siuntė savo atstovus į visas sesijas.
Ar gali kilti karas?
Ekspertai pažymi, kad pati Venesuela neturi pajėgumų kariauti net ir su miniatiūrine Gajana. Nepaisant to, kad dviejų šalių karinės pajėgos skaitlingumu skiriasi bent dešimt kartų, geografiniai ypatumai ir tragiška venesueliečių ekonominė būklė neleidžia galvoti apie kažkokius kaimyninių šalių užkariavimus.
Vakarų Gajanos teritoriją dengia klampios ir milžiniškos apimties džiunglės, kurios sudaro natūralią apsaugą nuo Venesuelos puolimo. Realiai antžeminę ataką būtų įmanoma įgyvendinti tik per kaimyninės Brazilijos teritoriją.
Lotynų ir Pietų Amerikos šalys taip pat nėra nusiteikusios stebėti kaimyninės šalies teritorijos okupaciją ar kylantį karą. Jau minėta Brazilija, suprasdama situacijos rimtumą jau sutelkė pasienyje papildomas kariuomenės pajėgas, kad nebūtų prieš savo valią įtraukta į konfliktą.
Tačiau Venesuelos kelionė į Maskvą taip pat gali reikšti ir tai, kad šalis prašys karinės pagalbos. Žinant Rusijos gebėjimą „karštuosiuose taškuose“ naudotis samdinių kariuomenėmis, arba tiesiog atvirai metamais iššūkiais JAV, karo Pietų Amerikos žemyne rizika gerokai išauga.
Apie naujo konflikto JAV pašonėje galimą atsiradimą tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo portalo žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
„Gali Rusija statyti savo ultimatumus. Sakyt, kad čia yra mūsų strateginės reikšmės kažkokios žemės Amerikos žemyne, mūsų strateginiai partneriai. Kaip, pavyzdžiui, Sirija yra jų strateginiai partneriai. Arba, pavyzdžiui, nuo kitų metų pradėti statyti Venesueloje savo karinę bazę. <...> Tokių galios demonstravimų iš šių valstybių gali būti“, – akcentavo A. Jakimčuk.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
.jpg)
