Kai galvojame apie COVID-19, dažniausiai galvojame apie kvėpavimo takų simptomus – kosulį, dusulį, uoslės praradimą, tačiau šios pandemijos metu sužinojome, kad virusas nėra labai išrankus, kai kalbama apie tai, į kokius audinius įsiskverbia. SARS-CoV-2 pėdsakai anksčiau buvo nustatyti sėklidėse ir varpos audiniuose, tačiau ribotas dėmesys buvo skiriamas tam, ar jį galima aptikti spermoje.
Spermoje rasta viruso įrodymų
Šią žinių spragą ėmėsi šalinti Brazilijos mokslininkų komanda. Spermos mėginiai buvo paimti iš 13 21–50 metų COVID-19 pacientų, kurių simptomai buvo įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Visi jie gulėjo San Paulo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos ligoninėje (Hospital das Clínicas), Brazilijoje.
Mėginiai buvo tiriami praėjus 90 dienų po pacientų išrašymo ir 110 dienų po diagnozės nustatymo. Visais atvejais PGR tyrimai dėl SARS-CoV-2 spermoje buvo neigiami, tačiau, ištyrę pačias spermos ląsteles, tyrėjai aptiko viruso požymių 72,7 proc. mėginių, paimtų iš vidutinio sunkumo ir sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų.
Vieno iš pacientų, kuris sirgo tik lengva infekcija, spermoje taip pat rasta viruso įrodymų, o dviejuose kituose mėginiuose komanda pastebėjo spermos struktūrinių pakitimų, panašių į anksčiau pastebėtus COVID-19 pacientams.
Remdamasi tuo, komanda padarė išvadą, kad 11 iš 13 pacientų, patekusių į jų imtį, spermoje išliko SARS-CoV-2 požymių iki 110 dienų po to, kai pirmą kartą buvo diagnozuota infekcija.
Spermatozoidai pradėjo gaminti „spąstus“
„Be to, nustatėme, kad spermoje susidarė „ekstraląstelinės gaudyklės“, kurių pagrindą sudarė branduolinė DNR. Kitaip tariant, branduolyje esanti genetinė medžiaga dekondensavosi, spermatozoidų ląstelių membranos plyšo ir DNR buvo išstumta į tarpląstelinę terpę, sudarydama tinklus, panašius į anksčiau aprašytus sisteminio uždegiminio atsako į SARS-CoV-2 atveju“, – paaiškino tyrimo vyresnysis autorius Jorge‘as Hallakas.
Tokios gaudyklės yra svarbi imuninio atsako dalis, sulaikanti kenksmingus mikrobus, tačiau jei jos pernelyg aktyvios, gali pakenkti audiniams. Autoriai daro prielaidą, kad COVID-19 infekcijos metu spermatozoidai gali „aukotis“ gamindami šiuos spąstus, kad padėtų organizmo gynybai. Anksčiau nebuvo žinoma, kad spermatozoidai tokiu būdu dalyvauja imuniteto veikloje, todėl J. Hallakas sako, kad šis atradimas gali būti „mokslinės paradigmos pokytis“.
Galima nauja spermos funkcija
Nuo pirmųjų pandemijos mėnesių J. Hallakas ir jo kolegos ragino būti atsargiems, kai reikia suprasti, kaip COVID-19 gali paveikti reprodukcinę sveikatą. Šie rezultatai papildo vis gausėjančius įrodymus šioje srityje, taip pat išryškina galimą naują spermos funkciją.
Nors tai nedidelis tyrimas – ir nepaisant to, kad virusas buvo aptiktas tik spermos ląstelėse, o visos spermos tyrimai buvo neigiami – J. Hallakas siūlo visiems, norintiems pastoti arba naudoti savo spermą pagalbiniam apvaisinimui, apsvarstyti bent šešių mėnesių pertrauką po užsikrėtimo COVID-19.
