„5-ojo straipsnio jis nepakirto. Jis yra įsipareigojęs NATO, jis yra įsipareigojęs 5-ajam straipsniui“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Rutte.
D. Trumpas savo grasinimu ginti tik tuos, kas, jo manymu, pakankamai išleidžia gynybai, privertė sąjungininkus labai sunerimti.
JAV prezidentas spaudžia sąjungininkus didinti gynybos biudžetus, o jo administracija taip pat yra užsiminusi, kad amerikiečių kariai galėtų būti perkelti iš Europos kitur, pavyzdžiui, atsverti Kinijos keliamos grėsmės.
„Darbotvarkė ne tokia, kad JAV pasitrauktų iš NATO ar pasitrauktų iš Europos; JAV yra čia. Jie labiau gręšis į Aziją, tad tai su laiku galėtų reikšti, kad jiems reikės pergalvoti, – sakė M. Rutte. – Bet dabar Europoje yra ir liks branduolinis, taip pat konvencinis Jungtinių Valstijų buvimas.“
Europos šalys yra sakiusios, kad jei D. Trumpas išties planuoja išvesti savo karius iš šio žemyno, jam reikia tai koordinuoti su europiečiais, nepalikti spragų Rusijos akivaizdoje.
„Manau ir tikiuosi, kad tai bus daroma (...) be siurprizų“, – pridūrė M. Rutte.
Jis gynė savo atsisakymą kritikuoti JAV lyderį ir tvirtino, kad yra tokios pačios nuomonės kaip ir D. Trumpas kalbant apie pastangas didinti išlaidas gynybai ir užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Kalbant klausimais, kuriems skiriu didžiausią dėmesį, tai yra, apie Ukrainą, apie NATO teritoriją, mes tikrai esame vienoje pusėje“, – sakė jis.
M. Rutte kalbėjo po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. Jo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareikalavo susitarti dėl „realistiško kelio“, kad gynybai būtų skiriama 5 proc. BVP.
Šis skaičius atrodo sunkiai pasiekiamas daugumai sąjungininkių ir yra gerokai didesnis net už pačių JAV dabartines išlaidas gynybai.
Pasak M. Rutte, dabar jis pradės konkretų karinių poreikių studijavimą, Aljansui ketinant per viršūnių susitikimą Hagoje birželio mėnesį nusistatyti naują gynybos išlaidų tikslą.
„Manau, kad dabar reikia prieiti prie skaičiaus (...), ar tai būtų konkretūs milijardai, ar procentas, o tada taip pat (reikės) bendro kelio“, – sakė jis.
Kinijos grėsmė
Europa baiminasi, kad Vašingtonas galbūt siekia suartėti su NATO priešininke numeris vienas Rusija, nes D. Trumpas siekia kalbėtis su Kremliumi dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
M. Rutte tvirtino, kad Maskva išlieka pagrindinė grėsmė visai NATO, ne vien Europai.
„Taip, visam Aljansui, kaip sutarėme“, – sakė jis.
Tačiau M. Rutte taip pat sakė, kad ir Kiniją laiko grėsme. Tokia pozicija pačiame Aljanse galėtų būti vertinama prieštaringai, nes NATO vis dar atsisako paskelbti Pekiną tiesiogine grėsme.
„Jei paklaustumėt manęs asmeniškai, pasakyčiau, kad (Kinija) taip pat yra grėsmė. Žinau, kad NATO kalba yra šiek tiek atsargesnė“, – sakė M. Rutte.
„Tačiau Kinija su didžiulėmis investicijomis (...) į kariuomenę, (su) daugiau karinių laivų nei turi JAV, (su) tūkstančiu branduolinių galvučių (...). Taip, ji tikrai didina (pajėgumus)“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
