Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.
Rusija raginama nebenaudoti sausumos minų kare prieš Ukrainą
Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.
Alicia Arango Olmos (Alisija Arango Almos), Kolumbijos ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje, šįmet pirmininkaujanti 1997 metų Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų gamybos ir naudojimo uždraudimo pasirašiusioms šalims, išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja sausumos minas.
Ji atkreipė dėmesį į tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) kovo 29 dienos pranešimą, kad ukrainiečių sprogstamųjų šaudmenų nukenksminimo specialistai ankstesnę dieną aptiko draudžiamų priešpėstinių minų rytinėje Charkivo srityje. HRW nurodė, jog žinoma, kad Rusija turi tokių minų, kokios buvo aptiktos Charkivo srityje, o Ukraina jų neturi.
A. Arango Olmos per spaudos konferenciją pirmadienį, kai buvo minima Tarptautinė švietimo apie minų pavojų ir pagalbos, skirtos su išminavimu susijusiai veiklai, diena, sakė, kad Ukraina yra viena iš 164 šalių, pasirašiusių Otavos konvenciją, tačiau Rusija prie šio dokumento nėra prisijungusi.
„Priešpėstinės minos tik žudo ir luošina žmones, jos nesprendžia jokių problemų“, – sakė A. Arango Olmos savo kreipimesi į Rusiją.
„Todėl, rusai, prašau, nustokite jas naudoti, nes daugelis žmonių, nukentėjusių nuo sausumos minų, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo ji.
Jordanijos princas Miredas bin Ra'adas bin Zeidas (Miredas bin Raadas bin Zeidas), specialusis pasiuntinys, dedantis pastangas, kad Otavos konvencija taptų visuotine, sakė, kad prieš šio dokumento jau prisijungė maždaug 80 proc. pasaulio valstybių.
Pasak jo, prie konvencijos nėra prisijungusios 33 valstybės, tarp jų kai kurios šalys, kurios savo kariniuose sandėliuose bendrai gali turėti dešimtis milijonų priešpėstinių minų, o dar milijonus yra užkasusios žemėje.
Kai kurios Otavos konvencijos nepasirašiusios šalys turi „galią iš esmės pakeisti padėtį ir eliminuoti šį siaubingą ginklą, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Pakistanas, Rusija ir Jungtinės Valstijos“, sakė jis.
„Norint pasiekti, kad prie konvencijos prisijungtų daugiau valstybių, reikia koordinuotų ir sutelktų pastangų aukščiausiu lygiu. Tai nebus lengva, bet įmanoma“, – pridūrė princas.
