„Aš ėjau miegoti. Tačiau tai buvo trumpa naktis, nes aš žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kažkas mane pažadins – būtent taip ir nutiko“, – aiškino J. Stoltenbergas, prisimindamas tą dieną.
„Apie keturias ryto man paskambino mano štabo vadas, ir paprasčiausiai trumpai pasakė, kad „jie pradėjo“, tai yra – įsiveržimas prasidėjo. Nestebino, nes mes tai žinojome“, – pasakojo NATO vadovas.
J. Stoltenbergas šio įvykio pagrindiniu kaltininku pavadino V. Putiną ir žmones, kurie priima Maskvoje sprendimus, bei pažymėjo, kad NATO šalys išlieka ištikimos įsitikinimui, kad Ukraina galų gale turi nugalėti.
„Mes čia esame tam, kad Ukraina laimėtų karą ir suteikiame jai ginkluotės, amunicijos, palaikymo, kurio jai reikia“, – aiškino jis.
NATO vadovas pažymėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas reikštų tragediją ne tik pačiai valstybei, bet ir likusiam demokratiniam pasauliui.
„Tačiau tai bus taip pat pavojinga ir mums visiems, nes tuomet jam ir kitiems autoritariniams lyderiams būtų duodama žinia, kad panaudojus karinę jėgą galima pasiekti savų tikslų“, – grėsmę Vakarams pažymėjo jis.
Maža to, J. Stoltenbergas taip pat akcentavo, kad reikia būti pasiruošusiems „daugeliui metų priešpriešos tarp Rusijos ir Vakarų“. „Prezidentas Putinas nori kitokios Europos, nori Europos, kuri gali kontroliuoti kaimynus, kur jis gali spręsti, ką šalys gali daryti. Mes turime būti pasirengę ilgam keliui, kuris gali trukti daug, daug, daug, daug, metų“, – aiškino jis.