Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis kreipėsi į parlamentarus, besirengiančius balsuoti, ar pritarti nepaprastosios padėties prie sienos su Baltarusija įvedimui.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praėjusią savaitę priėmė sprendimą mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį Baltarusijos pasienyje, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną. Tai buvo beprecedentis žingsnis šalies pokomunistinėje istorijoje.
M. Morawieckis parlamentui sakė, kad valstybė yra atsakinga už Lenkijos sienų gynimą, o Lenkija mato „Maskvoje ir Minske parašytus scenarijus, keliančius grėsmę mūsų suverenitetui“.
Premjeras ir kiti vyriausybės pareigūnai gina nepaprastosios situacijos poreikį, taip pat pažymėdami, kad vėliau šį mėnesį Maskva pradės dideles karines pratybas Rusijoje ir Baltarusijoje. Pasak M. Morawieckio, tai kelia provokacijų pasienyje riziką.
M. Morawieckio teigimu, Rusijai ir Baltarusijai rengiantis vėliau šį mėnesį pradėti karines pratybas „Zapad 2021“, „tokios įtemptos situacijos neturėjome 30 metų“.
Nepaprastoji padėtis suteikia teisę valdžios institucijoms neleisti žurnalistams ir kitiems civiliams veikti trijų km atstumu nuo sienos su Baltarusija.
Kai kurie įstatymų leidėjai apkaltino vyriausybę, kad taip apribojamos žurnalistų teisės į darbą ir piliečių teisė gauti informaciją iš pasienio.
Pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderio pavaduotojas Tomaszas Siemoniakas sakė, jog nėra jokių abejonių, kad Lenkija turi išorinių oponentų, siekiančių ją susilpninti. Pasak jo, šios grėsmės nedera nuvertinti.
Tačiau buvęs gynybos ministras taip pat sakė, kad dabar nepaprastajai padėčiai nėra pagrindo. Jis kaltino valdančiuosius tokiu būdu nukreipiant dėmesį nuo kylančių kainų, skandalų ir sveikatos sistemos problemų.
TMO reiškia susirūpinimą
Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, daugiausia iš Irako ir Afganistano, mėginančių neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos. Varšuva kaltina autoritarinį Minsko režimą skatinant nelegalią migraciją į Lenkiją ir taip siekiant sukelti nestabilumą Europos Sąjungoje.
Kitos ES šalys prie Baltarusijos sienų – pirmiausia Lietuva, bet, taip pat, Latvija ir Estija – irgi jaučia migracijos spaudimą. Visos šios keturios valstybės stiprina savo sienų, sudarančių išorinę ES sieną, apsaugą.
Lenkija, Latvija ir Lietuva neįsileidžia prieglobsčio siekiančių migrantų, o Baltarusijos pasieniečiai neleidžia jiems sugrįžti į Baltarusiją, todėl dažnai kyla konfliktinių situacijų.
ES mano, kad migrantai į ją nukreipiami Aliaksandrui Lukašenkai keršijant už vis griežtesnes bloko sankcijas Baltarusijai.
Anksčiau pirmadienį M. Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad migrantus, bandančius neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, baltarusių saugumo tarnybos aprūpina maistu ir pinigais.
Nors tūkstančiai migrantų buvo neįleisti arba uždaryti į imigrantų centrus, kelias pastarąsias savaites pagrindinis dėmesys krypsta į maždaug 30 žmonių grupę, įstrigusią Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl „siaubingų sąlygų“, su kuriomis susiduria migrantai, įstrigę kelias savaites prie ES ir Baltarusijos sienos.
TMO teigimu, įstrigę migrantai susiduria su „itin sunkiomis sąlygomis, ribota prieiga prie geriamojo vandens ir maisto, medicininės pagalbos, sanitarinių įrenginių ir pastogės“.
„Šios nepriimtinos situacijos pratęsimas kelia didžiulę grėsmę migrantų gyvybei ir sveikatai“, – sakė TMO.
Organizacija taip pat pabrėžė, kad „migrantais neturėtų būti naudojamasi“.
„Klaidingas naratyvas“
Lenkijos pareigūnai griežtai nesutinka, kad tie migrantai laikytini aukomis, nesulaukiančiomis humanitarinės pagalbos.
Varšuva paskelbė nuotraukų, kuriose, pareigūnų teigimu, matyti, kaip Baltarusijos saugumo pajėgos aprūpina migrantus maistu ir drabužiais. Kai kuriose iš jų, regis, užfiksuoti pareigūnai iš Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus, praėjusią savaitę aplankę žmones pasienyje.
Lenkijos vidaus reikalų viceministro Blazejaus Pobozy teigimu, „klaidingas naratyvas“ yra žmones pasienyje laikyti „vargšais, alkanais pabėgėliais, kurie iš niekur nesulaukia pagalbos“.
Maždaug 30 prie sienos įstrigusių migrantų, kaip manoma, afganistaniečių, grupė Lenkijoje vertinama skirtingai.
Vyriausybė laikosi griežtos linijos, neleidžia jiems patekti į Lenkiją ir pasiprašyti prieglobsčio. Tačiau tokią poziciją griežtai kritikuoja liberali opozicija, nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų Bažnyčia.
Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis savo ruožtu pareiškė, kad didžioji dalis neteisėtai į Lenkiją atvykusių žmonių yra irakiečiai, kurie iš Bagdado į Minską atskrido lėktuvu. Jis sakė, kad taip pat yra grupė afganų, kurie daug metų gyveno Rusijoje ir kuriems dabar buvo pasiūlyta patekti į ES.
Lenkija pradėjo statyti 2,5 m aukščio tvorą maždaug 180 km ruože prie Baltarusijos sienos. Bendras Lenkijos ir Baltarusijos sienos ilgis – 418 kilometrų.
Tvora statoma ruože, kur neteisėti migrantai dažniausiai bando patekti į Lenkiją. Ten taip pat papildomai nusiųsta 2 tūkst. kariškių.
Lenkijos pasieniečiai rugpjūčio mėnesį taip pat kai kuriuose pasienio ruožuose nutiesė pjaunančios vielos užtvaras.
