Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Point.md“.
M. Sandu buvo paklausta, ar Ukraina galėtų išgyventi be Vakarų šalių paramos ir kokios galėtų būti šios paramos nutraukimo ar sumažinimo pasekmės Ukrainai ir Moldovai.
„Visi turėtų suprasti, kad Putinas nesustos, jei nebus sustabdytas. O jei Putinas nebus sustabdytas, kaina visiems bus daug didesnė. Žinoma, Ukraina aukoja didesnę auką“, – atsakė ji.
Žiniasklaida: Vakarai pakeitė savo strategiją ir verčia Ukrainą derėtis su Rusija
Kilus problemoms dėl Vakarų pagalbos Ukrainai, JAV prezidento Joe Bideno administracija ir Europos pareigūnai tyliai keičia savo paramos Ukrainai strategiją, dėmesį sutelkdami ne į visišką pergalę prieš Rusiją, o į Kyjivo pozicijos gerinimą galimose derybose dėl karo pabaigos, leidinį „Politico“ cituoja „UNIAN“.
Pasak Baltųjų rūmų pareigūno ir Vašingtone įsikūrusio Europos diplomato, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, tokios taikos derybos greičiausiai reikštų tam tikros Ukrainos teritorijos perdavimą Rusijai.Leidinyje pažymima, kad Baltieji rūmai ir Pentagonas vis dar viešai tvirtina, kad reikia visiškai išstumti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos, tačiau slapta tariasi su Kyjivu, kad reikia pereiti prie strateginės gynybos ir atsisakyti bandymų išlaisvinti teritorijas.
Šios pastangos taip pat apima priešlėktuvinės gynybos stiprinimą ir gynybinių įtvirtinimų statybą. Be to, J. Bideno administracija daug dėmesio skiria greitam pačios Ukrainos gynybos pramonės atgaivinimui.
„Labai tikėtina, kad perėjimas į gynybinę poziciją leis ukrainiečiams taupyti išteklius, o būsima Rusijos pažanga atrodys mažai tikėtina“, – sakė JAV kariuomenės karo koledžo žvalgybos ekspertas Anthony Pfaffas.
Ukrainos narystė NATO
Vašingtone dirbantis Europos diplomatas nurodė, kad Europos Sąjunga taip pat nori paspartinti Ukrainos narystę NATO, kad „ukrainiečiai atsidurtų geriausioje padėtyje derėtis“ su Maskva.
Žvelgdamas į strateginę situaciją, „Politico“ pažymi, kad „patys ukrainiečiai viešai diskutuoja apie tai, kiek ilgai jie gali priešintis V. Putinui“.
„Kadangi Ukrainai trūksta ir karių, ir ginklų, V. Zelenskio atsisakymas svarstyti bet kokias naujas derybas su Maskva namuose atrodo vis labiau politiškai nepagrįstas. Ukrainos prezidentas, siekiantis mobilizuoti dar pusę milijono karių, susiduria su didėjančiu vidaus pasipriešinimu iš savo vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno ir Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko“, – rašoma leidinyje.
