„Mes negalime leisti dar ketverių beatodairiškumo ir neetiškų Trumpo veiksmų metų“, – pridūrė jis.
M. Bloombergas yra įsitikinęs, kad pergalę pasiekti jam pavyks „unikali patirtis versle, valdyme ir labdaringoje veikloje“. Buvęs Niujorko meras staiga pakeitė savo ankstesnę nuomonę 2020-aisiais rinkimuose nedalyvauti. Kol kas nėra aišku, kas jį paskatino taip pasielgti.
Savo tinklapyje M. Bloombergas žada, kad jo rinkimų kampanija remsis ekonomikos, sveikatos apsaugos, imigracijos, švietimo ir šaudynių viešose vietose užkardymo klausimais. 77-erių milijardierius pažymi, kad D. Trumpui laimėjus šiuose rinkimuose, „JAV gali niekada neatsigauti nuo pridarytos žalos“.
„The New York Times“ šaltinių teigimu, magnatas rinkimams yra pasirengęs pakloti gerokai didesnę pinigų sumą, negu likę demokratų partijos kandidatai į prezidentus. Maža to, M. Bloombergo patarėjo Howardo Wolfsono teigimu, buvęs Niujorko meras neplanuoja rinkti lėšų rinkiminei kampanijai.
„Jis niekada gyvenime nėra rinkęs lėšų politinėms reikmėms. Jis neplanuoja to daryti, – pareiškė H. Wolfsonas naujienų agentūrai AP. – Jo nenupirksi“.
Pasak patarėjo, M. Bloombergas, laimėjęs rinkimus, atsisakytų ir jam priklausančio prezidento atlyginimo. Per metus jis gaus tik simbolinį 1 dolerį pajamų.
Ką žinome apie M. Bloombergą?
M. Bloombergas buvo bankininku Volstryte, vėliau įkūrė savo vardo finansinių naujienų agentūrą. Jis yra žinomas filantropas, aukojantis milijonus dolerių medicinos ir švietimo projektams.
Milijardierius yra laikomas vienu turtingiausių JAV žmonių. Paskutinių „Forbes“ skaičiavimų duomenimis, jo turtai siekia 54 mlrd. dolerių (apie 49 mlrd. eurų). Tai yra apie 17 kartų daugiau, negu D. Trumpo valdomas turtas.
Būdamas 39-erių, išdirbęs 8-erius metus, jis buvo atleistas iš darbo „Salomon Brothers“ finansinių paslaugų bendrovės, kurią 1981-aisias įsigijo „Phibro“. Kaip pats vėliau prisipažino – verslininkas nežinojo, ką daryti toliau. Būtent tuomet jam ir kilo idėja įkurti savo verslą, vėliau tapusį pasaulinio dydžio korporacija „Bloomberg“. Į verslo pradžią jis investavo jo tuomet gautus 10 mln. dolerių, kuriuos gavo už savo turėtą „Salomon Brothers“ dalį.
Jis yra laikomas nuosaikiu demokratu ir pasisako už JAV dalyvavimą tarptautinėse klimato kontrolės susitarimuose. Jis taip pat palaiko judėjimą dėl šaunamųjų ginklų pardavimų ribojimo, pats inicijavo prieš ginklų prekybą nukreiptą judėjimą.
Ši organizacija, gaunanti didelę finansavimo dalį iš milijardieriaus, suvaidino svarbų vaidmenį įtikinamoje demokratų pergalėje Virdžinijos valstijos rinkimuose praėjusią savaitę.
2002-2013 metais jis buvo triskart paeiliui išrinktas Niujorko meru. Nepaisant to, savo didžiausias politines pergales pasiekė būdamas respublikonu. Daug metų buvo Demokratų partijos narys, tačiau prieš iškeldamas savo kandidatūrą į Niujorko miesto mero postą 2001-aisiais, užsiregistravo kaip respublikonas. 2009-aisiais M. Bloombergas trečiajam terminui kandidatavo kaip nepriklausomas politikas. Praėjusių metų spalį jis ir vėl registravosi kaip demokratas.
2016-aisiais jis svarstė kandidatavimo galimybę, tačiau nusprendė geriau paremti Hillary Clinton, vėliau pralaimėjusią rinkimuose D. Trumpui.
Michaelas Bloombergas yra išsiskyręs, turi dvi suaugusias dukras. Jau 19 metų susitikinėja su finansininke Diana Taylor, su kuria susipažino netrukus po skyrybų su žmona Susan Brown.
Galimas interesų konfliktas
M. Bloombergo dalyvavimas prezidento rinkimų lenktynėse kelia potencialų interesų konfliktą dėl jo valdomo žiniasklaidos verslo. Milijardieriui priklausančiose bendrovėse, kurios neapsiriboja vien žiniasklaida, dirba daugiau nei 19 tūkst. žmonių 69 valstybėse.
Ekspertų teigimu, M. Bloombergo verslas gali kelti klausimų dėl jo finansinių interesų, tiek JAV, tiek ir užsienyje, nebent jis aiškiai atsiribotų nuo savo turimų aktyvų. „Mes norėtume, kad žmonės turėtų pasitikėjimą valdžia, įskaitant prezidentą, kurie turėtų atstovauti viešuosius, o ne savo pačių interesus“, – „Daily Mail“ cituojama Vašingtono universiteto teisės profesorė Kathleen Clark.
Visi prezidentai nuo pat Jimmy Carterio laikų parduodavo savo turimus verslus, siekdami išvengti interesų konfliktų, – išskyrus D. Trumpą, išlaikiusį savo ryšį su turimu verslu ir taip sulaukusį daug kritikos. M. Bloombergo atstovai kol kas dar neturi informacijos, kaip kandidatas į demokratų iškeliamus prezidentus planuoja pasielgti su savo verslu atėjus tam skirtam laikui.
„Bloomberg“ naujienų tarnybos vyr. redaktorius Johnas Micklethwaitas jau paskelbė, kad jie „ir toliau nerengs tyrimų, susijusių su M. Bloombergu ar jo šeima“. Taip pat, norėdami išvengti kaltinimų neetiškumu, jie taip pat nebetirs Demokratų partijos veiklos. Tačiau „Bloomberg“ neatsisako ir toliau nušviesti prezidento D. Trumpo administracijos veiklos. Jeigu M. Bloombergas būtų patvirtintas Demokratų partijos kandidatu į prezidentus, ši taisyklė bus peržiūrėta.
Pasak naujienų agentūros vadovo, jie „įžengia į neištirtus vandenis“, nes nė vienas kandidatas į prezidentus anksčiau nėra valdęs tokio dydžio ir galios žiniasklaidos bendrovės.
59-ieji JAV prezidento rinkimai vyks 2020-ųjų lapkričio 3-ąją. Pirmieji prezidentinės kampanijos partijų atstovų susitikimai prasidės 2020-ųjų vasario pradžioje.
Demokratų partijos susirinkimas įvyks 2020-ųjų liepos 13-16 dienomis. Respublikonai savo sueigą surengs 2020-ųjų rugpjūčio 24-27 dienomis.
