Kabelis drieksis daugiau kaip 50 tūkst. kilometrų tarp JAV, Pietų Afrikos, Indijos, Brazilijos ir kitų regionų, penktadienį tinklaraštyje rašė „Meta“.
Remiantis JAV įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) 2024 metų ataskaita, pasaulinis skaitmeninis ryšys priklauso nuo didžiulio povandeninių kanalų tinklo, kuriame jau įrengta apie 1,2 mln. km kabelių.
Tokios skaitmeninės milžinės kaip „Meta“ neseniai įsiveržė į povandeninių kabelių pasaulį, kuriame ilgą laiką dominavo tokios specializuotos bendrovės kaip JAV „SubCom“, Prancūzijos ASN, Japonijos NEC ir Kinijos HMN.
Tarpžemyniniai duomenų srautai yra pasaulinės ekonominės veiklos pagrindas, tačiau jie nuolat nukenčia dėl įvairių incidentų, pavyzdžiui, povandeninių nuošliaužų, cunamių ar traukiamų laivų inkarų.
Jie taip pat gali tapti tyčinio sabotažo ir šnipinėjimo taikiniais.
Sausį NATO pradėjo specialius patruliavimus Baltijos jūroje po įtariamų išpuolių prieš telekomunikacijų ir elektros kabelius. Ekspertai ir politikai kaltino dėl jų Rusiją.
„Meta“ planu, pavadintu „Project Waterworth“, siekiama „sustiprinti pasaulio skaitmeninių greitkelių mastą ir patikimumą (...) užtikrinant gausų ir greitą ryšį, reikalingą dirbtinio intelekto inovacijoms skatinti“.
Bendrovė teigė, kad kabelio projektas yra „daugiamilijardinė, daugiametė investicija“.
Tai, kad „Meta“ aiškiai nurodė dirbtinį intelektą kaip kabelio tiesimo priežastį, rodo, kad ši technologija turi begalinį apetitą duomenims, dėl kurio ateinančiais metais pasaulinis skaitmeninis duomenų srautas greičiausiai dar labiau padidės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
