Mėsos mėgėjams rizika susirgti širdies ligomis padidėjo net 7 procentais. Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad saugiausias baltyminis produktas – žuvis, tačiau būtent jos milijonai žmonių pasaulyje savo racione turi mažiausiai.
Išvados buvo pateiktos po praėjusiais metais dviprasmiškai įvertinto tyrimo, kuris skelbė, kad širdies ligų padažnėjimas ir mėsos valgymas lyg ir neturėtų būti susiję. Čikagos „Northwestern University“ profesorius Norrina Allen tvirtina, kad net ir mažiausiai pakitimai maisto racione sveikatai gali atnešti kardinalių rezultatų.
„Dauguma tokias tyrimo išvadas vertins labai nepalankiai, bet aš labai siūlau pabandyti patiems ir suprasti, kokie sveikatos skirtumai pasijaučia. Valgykite gerokai mažiau perdirbtos mėsos: peperoni, bologna dešros, paruoštų mėsos kumpelių, riekelių ir panašių gaminių. Į raudonos mėsos sąrašą įeina jautiena, aviena, kiauliena, veršiena ir elniena“, – kalbėjo profesorius.
Paruošta mėsa, tokia kaip kiaulienos kumpis, šoninė, dešrelės, salami, sūdyta jautiena, paštetai – bet kas, kas paruošiama rūkant, apdirbant, troškinant ir kitaip prodedant papildomų ingredientų mėsos ilgalaikiam išlaikymui – itin apsunkina širdies veiklą.
Tyrimas publikuotas žurnale „JAMA Internal Medicine“, jame dalyvavo 29682 žmonės – vyrai ir moterys, kurių vidutinis amžius yra 53 metai. Tyrimo organizatoriai raudonos mėsos porciją apibrėžė kaip 115 gramų porciją kartui. Jau paruoštos mėsos porcijas sumažino iki dviejų riekelių ar vienos dešrelės.
Paaiškėjo, kad bent du kartus per savaitę valgant perdirbtą mėsą, širdies ligų rizika padidėjo net 7 procentais, o valgant raudoną mėsą – 4 procentais. Žmonės skundėsi apsunkimu, energijos stoka, nuovargiu.
Vidutinė Jungtinės Karalystės gyventojų gyvenimo trukmė yra 79 metai vyrams ir 83 metai moterims. Per metus apytikriai milijonui žmonių diagnozuojamos širdies ligos. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organisation) širdies ligos ir insultai pasiglemžia daugiausiai žmonių gyvybių. Vien per 2016-uosius nuo jų mirė 15 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Tyrimo organizatoriai tvirtina nemanantys, kad žmonės staiga kardinaliai pakeis savo maisto racioną, tačiau keičiantis klimatui ir kaip visa tai atsiliepia maisto produktams, jie mano, kad gyventojai per kelerius metus patys pamažu pradės atsirinkti, kas jų organizmams nebėra tinkama.
