F. Merzas surengė derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
E. Macronas priėmęs svečią paskelbė apie Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo tarybos sukūrimą.
„Įsteigsime Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo tarybą, kuri reguliariai rinksis į posėdžius, kad operatyviai reaguotų į mūsų bendrus strateginius iššūkius“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją.
Naujasis tvirtai proeuropietiškų F. Merzo ir E. Macrono duetas matomas kaip galintis padėti sustiprinti 27 valstybių bloko pasipriešinimą D. Trumpo spaudimui ir Rusijos vykdomam karui Ukrainoje.
Didžiausią ES ekonomiką ir gyventojų skaičių turinčios Vokietija ir Prancūzija ilgą laiką buvo 27 valstybių bloko pagrindas, tačiau pastaraisiais mėnesiais, kai abiejų šalių vadovai sprendė vidaus problemas, prarado dalį savo dinamiškumo.
F. Merzas ir E. Macronas tikisi suteikti naujojo postūmio šiems santykiams itin svarbiu metu, kai D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daro spaudimą Europos Sąjungai (ES) ir verčia ją iš naujo apsvarstyti savo saugumo prioritetus.
F. Merzo kelionės vyksta kitą dieną po jo istorinio pralaimėjimo pirmajame Vokietijos parlamento balsavimo dėl kandidatūros į kanclerius ture. Joks kitas pokario kandidatas į Vokietijos kanclerius nebuvo pralaimėjęs per pirmąjį balsavimo turą.
Jis surinko pakankamai balsų antrajame ture.
Tradiciškai naujai išrinkti Vokietijos kancleriai pirmąją darbo dieną aplanko savo didžiąsias kaimynes vakaruose ir rytuose, kad pabrėžtų Europos vienybę. Šią savaitę Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) sakė, kad F. Merzas ir E. Macronas nori, jog jų susitikimas atgaivintų tai, ką jis apibūdino kaip „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.
Prancūzijos ministras teigė besitikintis, kad Paryžiaus ir Berlyno santykiai, vadovaujant F. Merzui, bus paprastesni nei valdant jo pirmtakui Olafui Scholzui.
Prancūzija pirmiausia siekia, kad Vokietija paremtų didesnes ES išlaidas gynybai Rusijos grėsmės akivaizdoje ir D. Trumpui krypstant nuo po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusių transatlantinių santykių su Europa ir sutelkiant išteklius kovai su Kinija.
E. Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris atskirai surengė Europos viršūnių susitikimus Ukrainai ir Europos saugumui aptarti po D. Trumpo žingsnių, kurie paliko žemyną derybų dėl karo Ukrainoje užribyje.
Sustojimai Paryžiuje ir Varšuvoje vyksta minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines.
E. Macrono susitikimas su jam vadovaujant jau trečiuoju vokiečių kancleriu laikomas itin simbolišku, žinant, kad šalys Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose buvo aršios priešės.
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi paliaubų susitarimu, pasirašytu geležinkelio vagone į šiaurę nuo Paryžiaus. Nacių lyderis Adolfas Hitleris pasinaudojo tuo pačiu geležinkelio vagonu 1940-aisiais priimdamas Prancūzijos kapituliaciją, kai jos gynyba pasidavė vokiečių invazijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
